Naujas tyrimas ieškojo saugiausių vietų, kuriose geriausia būti branduolinės atakos metu.
Modeliuojamo oro sprogimo ir susidariusios sprogimo bangos 3D iliustracija praėjus 10 sekundžių po 750 kT branduolinės galvutės sprogimo virš tipinio didmiesčio; smūgio burbulo spindulys žemės lygyje yra 4,6 km.
Kai įsijungia sirenos, laiko ir galimybių išsigelbėti lieka nedaug.
Įprastai manoma, kad geriausia galimybė išgyventi yra pasislėpti po žeme arba sustiprintame pastate.
Tačiau ar tai tiesa?
Kad galėtume spėti, iš tikrųjų reikia atlikti išsamius bandymus.
Menka paguoda žmonėms, jei nutiktų neįsivaizduojamas dalykas.
Tačiau Nikosijos universiteto mokslininkai galbūt atliko pirmąjį techninį tyrimą, kurio metu buvo patikrinta, ar šis tradicinis mąstymas yra pagrįstas.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale "Physics of Fluids", komanda imitavo įprastinės tarpžemyninės balistinės raketos atominės bombos sprogimą ir po jo kilusią sprogimo bangą, kad ištirtų, kaip tai gali paveikti požeminiame bunkeryje pasislėpusius žmones.
Buvimas po žeme arba tvirtoje konstrukcijoje paviršiuje gali jūsų vis dėlto neišgelbėti
Paviršiuje sprogimo banga gali nuversti statinius ir sužeisti visus, esančius už vidutinės žalos zonos ribų.
Tačiau nustatyta, kad stipresnės konstrukcijos, pavyzdžiui, betoninės, gali atlaikyti smūgį ir išlikti.
Mokslininkai, naudodami sudėtingą kompiuterinį modeliavimą, tyrė, kaip branduolinės bombos banga keliauja per stovinčią konstrukciją.
Dėl sumodeliuotos struktūros, kurioje buvo patalpos, langai, durys ir koridoriai, jiems pavyko apskaičiuoti oro greitį po sprogimo bangos ir nustatyti geriausias ir blogiausias vietas.
"Iki mūsų tyrimo nebuvo aišku, koks pavojus žmonėms gresia sprogimo bangą atlaikiusiame betonu sutvirtintame pastate, - sakė autorius Dimitris Drikakis.
"Mūsų tyrimas rodo, kad dideli oro sprogimo greičiai tebekelia didelį pavojų ir vis dar gali sukelti sunkių sužalojimų ir mirčių."
Jų išvados rodo, kad vien buvimo tvirtoje konstrukcijoje nepakanka, kad būtų pašalinta rizika.
Rašyti komentarą