Saulės užtemimas

Ateityje nebebus visiškų Saulės užtemimų: kokia to priežastis

Spalio 14 d., šeštadienį, kai kurių Šiaurės ir Pietų Amerikos regionų gyventojai galės stebėti Saulės užtemimą. Tačiau tai bus ne visiškas, o žiedinis Saulės užtemimas. Tai reiškia, kad Mėnulis visiškai neuždengs Saulės, o aplink juodą rutulį (tai bus Mėnulis) bus matomas Saulės šviesos žiedas, kuris kartais vadinamas "ugnies žiedu".

Tačiau mokslininkai mano, kad ateityje tokie užtemimai taps įprastu reiškiniu, o visiškų užtemimų iš Žemės nebebus galima matyti, rašo "Space".

Judėdamas aplink Žemę pailga orbita, Mėnulis tai priartėja, tai nutolsta nuo Žemės. Kai mūsų palydovas yra arčiau, įvyksta visiški Saulės užtemimai, kai toliau - žiediniai užtemimai.

Kiek laiko truks Saulės užtemimas spalio mėnesį: kur jį stebėti

Vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio yra 384 748 kilometrai. Tačiau didžiausio priartėjimo prie Žemės metu Mėnulis yra nutolęs 356 371 kilometrą, o didžiausiu atstumu nuo mūsų planetos - 406 720 kilometrų.

Mokslininkai mano, kad ateityje dėl Mėnulio atstumo nuo Žemės mūsų palydovo dydžio nepakaks visiškai uždengti Saulę.

Taigi visiškų Saulės užtemimų iš Žemės stebėti bus neįmanoma.

Organizatorių nuotr.

Mėnulis / Mokslininkai mano, kad ateityje dėl Mėnulio atstumo nuo Žemės mūsų palydovo dydžio nepakaks visiškai uždengti Saulę.

Nuotrauka: NASA

Per "Apollo" misijas astronautai Mėnulyje paliko kelis lazerinius atšvaitus. Nuo 1972 m. astronomai iš Žemės į šiuos atšvaitus nuolat šaudo lazeriais.

Matuodami laiką, per kurį lazeriai pasiekia Mėnulį ir atsispindi atgal, mokslininkai išmatavo atstumą iki Mėnulio. Šie matavimai parodė, kad mūsų palydovas kasmet nutolsta nuo Žemės maždaug 3,8 cm atstumu.

Tai lemia didesnis Saulės gravitacinis poveikis ir mažesnis Žemės gravitacinis poveikis. Dėl šios priežasties Mėnulio orbita pamažu didėja.

Todėl laikui bėgant regimasis mūsų palydovo dydis mažėja, o ateityje dėl to Mėnulis nebegalės visiškai užstoti Saulės, kad stebėtojai iš Žemės galėtų matyti visišką Saulės užtemimą.

Astronomas Džinas Miusas (Gene Mius) mano, kad Mėnulio nutolimas 3,8 cm atstumu kiekvienais metais nėra pastovus.

Iš tikrųjų šiuo atveju Mėnulis kas 100 metų nuo Žemės nutolsta 3,8 metro. Todėl visiškų Saulės užtemimų tektų laukti 1,21 mlrd. metų, kad visiški Saulės užtemimai išnyktų.

Tačiau Žemės orbitos forma taip pat keičiasi, ir tai vyksta greičiau nei tolsta Mėnulis. Dėl šios priežasties bus laiko intervalų, kai visiški Saulės užtemimai bus matomi ir nematomi iš Žemės per laikotarpį, kuris įvyks po 620 mln. metų iki 1,21 mlrd. metų nuo šios dienos, sakė Miusas.

O dar po daugiau nei 1 mlrd. metų jie visiškai išnyks ir, jei žmonės vis dar gyvens mūsų planetoje, galės matyti tik "ugnies žiedus".

Organizatorių nuotr.

Jau šeštadienį, spalio 14 d., kai kurių Šiaurės ir Pietų Amerikos regionų gyventojai galės stebėti Saulės užtemimą. Tačiau tai bus ne visiškas, o žiedinis Saulės užtemimas / Nuotrauka: NASA

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder