Armėnija pradeda ginklų pirkimą iš Indijos, o ne iš Rusijos

Iš pradžių krovinys buvo pristatytas į Irano Bandar Abbaso uostą Persijos įlankoje, o paskui iškeliavo į Armėniją.

Ginklų siuntos iš Indijos į Armėniją buvo aktyvių abiejų šalių karinių atstovų susitikimų per pastaruosius metus rezultatas.

Kovo mėnesį Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas pranešė, kad per praėjusius metus šalies ginkluotosios pajėgos gavo daug naujos ginkluotės: minosvaidžių, priešlėktuvinių raketų sistemų ir prieštankinių sistemų, bepiločių orlaivių, taip pat išminavimo, ryšių ir naktinio stebėjimo įrangos.

Armėnijos valdžios institucijos sankcionavo 46 proc. didesnį gynybos biudžetą 2023 m., padidindamos jį iki 1,3 mlrd. dolerių.

Trečiadienį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas nurodė gynybos ministerijai papildomai skirti 6,5 mln. dolerių.

Indija bando pakeisti Rusiją kaip didžiausią Armėnijos ginklų tiekėją.

Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto skaičiavimais, 2011-2020 m. Rusija buvo didžiausia pagrindinių ginklų eksportuotoja į Armėniją ir šiuo laikotarpiu tiekė beveik visą pagrindinę šalies kariuomenės ginkluotę.

Armėnijos teigimu, tiekimas nutrūko prasidėjus karui Ukrainoje. 

Gegužės mėnesį Armėnija skundėsi, kad Rusija toliau pažeidinėja ginklų eksporto sutartis.

Po Indijos, kuri negavo iš Rusijos užsakytų S-400 kompleksų, Armėnijos valdžios institucijos taip pat pareiškė, kad Rusija nevykdo savo įsipareigojimų.

Lapkričio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas pareiškė prezidentui Vladimirui Putinui, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos darbą laiko "fiasko", ir atsisakė pasirašyti susitikimo, kuriame dalyvavo šešių KSSO valstybių narių vadovai, baigiamąją deklaraciją.

Sausį Armėnija taip pat nusprendė nerengti organizacijos pratybų, o kovą atsisakė savo kvotos užimti BSTO vadovaujančius postus.

Šaltinis: The Moscow Times