Arestovičius apie sprendimą nebeįsileisti Rusijos piliečių su Šengeno vizomis: tai nėra rusofobija

„Šiuo klausimu rusai pradėjo informacinį karą. Jie sako, kad tai rusofobijos pavyzdys, bet taip nėra“, – spaudos konferencijoje teigė O. Arestovičius.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas teigia, kad Baltijos valstybių ir Lenkijos sprendimas neįsileisti rusų su Šengeno vizomis yra paprasčiausiai gynybinė reakcija.

„V. Putinas teigia vykdantis karą prieš Vakarus.

Jei jie vykdo karą prieš Vakarus, ką dešimtys tūkstančių rusų piliečių veikia Vakaruose?

Tai yra piliečiai valstybės, kuri oficialiai paskelbė karą prieš Vakarus“, – sakė O. Arestovičius.

„Prisimename sprogimus Čekijoje, prisimename Solsberio atvejį.

Tai tiesiog gynybinės Vakarų valstybių priemonės prieš valstybę, kuri oficialiai paskelbė karą prieš Vakarus“, – taip pat akcentavo jis.

ELTA primena, kad reaguodami į ženklų ir vis augantį Rusijos Federacijos piliečių judėjimą į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę bei vertindamos tai kaip grėsmę visuomenių saugumui Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį priėmė sprendimą nuo rugsėjo 19-osios nebeįleisti Rusijos piliečių su Šengeno vizomis.

Bendru požiūriu grindžiamos nacionalinės laikinosios priemonės turėtų įsigalioti kiekvienoje iš keturių deklaraciją paskelbusių valstybių atskirai, kai bus priimti atitinkami teisės aktai.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo teksto projektui, kurį teikia Seimui.

Latvija, Lenkija, Lietuva ir Estija sutarė, kad priemonės nustatomos remiantis bendru siekiu apsaugoti viešąją tvarką ir vidaus saugumą, taip pat užtikrinti mums bendros Šengeno erdvės saugumą.

Pareiškime pabrėžiama, kad šalys ir toliau siekia bendro požiūrio ES lygmeniu ir paprašė Europos Komisijos pasiūlyti atitinkamas priemones dėl vizų ir atvykimo apribojimų, kurias vieningai galėtų įgyvendinti visos Europos Sąjungos valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys.