Ar tikrai pavyko rasti Šventąjį Gralį?

Priešais save pamatysite arkų procesiją, vedančią į katedros gale esančią platformą.

Laiptai nuves jus prie pusapvalės formos altoriaus, papuošto paveikslais ir skulptūromis, ant kurių galima įžvelgti angelus ir apaštalus.

Netoliese, nedidelėje patalpoje, ant auksinio pjedestalo stovi taurė.

Manoma, kad šią taurę, vadinamą Šventuoju Graliu, per Paskutinę vakarienę naudojo Jėzus Kristus.

Biblijoje nėra jokių nuorodų apie indą, galintį suteikti amžinąjį gyvenimą.

Pirmą kartą apie jį užsimenama Perceval de Troyes knygoje, tačiau ten dubuo aprašomas kaip serviravimo indas.

Dabar pasaulyje yra daugiau kaip 200 skirtingų dubenų, pretenduojančių į Šventąjį Gralį.

Tačiau būtent Valensijoje esanti taurė traukia piligrimus iš viso pasaulio. Galima tikėtis, kad taurė atrodys kaip įprasta taurė, tačiau katedroje pamatysite perlais, rubinais ir smaragdais puoštą indą, jis pagamintas iš aukso.

Iš tikrųjų iš tikros taurės viršaus likęs tik gabalėlis, o pagrindas ir rankenos atsirado gerokai vėliau.

Legenda byloja, kad Šventojo Gralio ieško tūkstančiai žmonių, tačiau jį randa tik tyros širdies žmonės.

Tad ar gali indas gulėti matomoje vietoje miesto centre? Ar į jį gali pažvelgti visas pasaulis?

Reikėtų pažymėti, kad Šventasis Gralis net ir Ispanijoje nėra vienintelis. Yra daugybė taurių, ir tik žmogus gali išsirinkti tą, kuri kelia pasitikėjimą, nes pati taurė nėra lobis, lobis yra istorijos, kylančios aplink Šventąjį Gralį.

Ir kol atsiras vis naujų pretendentų, tol Šventojo Gralio istorija gyvuos, legenda nemirs, o indas bus ieškomas.

Iš agato išdrožtas dubuo su didelėmis auksinėmis rankenėlėmis ir brangakmeniais inkrustuotu pagrindu (nuotr. Quinn Hargitai)