Ar nauja euro moneta galėtų padėti Serbijai ir Kroatijai įvertinti bendrą istoriją?

Garsusis išradėjas Nikola Tesla atsidūrė Kroatijos ir kaimyninės Serbijos karštų diskusijų centre nuo tada, kai 2021 m. liepos mėn. šios šalies nacionalinis bankas pirmą kartą pareiškė, kad jo atvaizdas papuoš ką tik nukaldintas 50, 20 ir 10 centų monetas.

Jo etninė kilmė yra nuolatinio ginčo pagrindas, ypač tarp abiejų pusių nacionalistų.

Kroatai mano, kad Tesla turėtų būti laikomas kroatu, nes gimė Smiljane, nedideliame kaime dabartinėje Kroatijoje, o serbai mano, kad jis yra vienas iš jų dėl savo serbiškų šaknų ir nominalaus rytų ortodoksų tikėjimo.

Aukščiausio lygio politiniame žodžių kare Kroatijos ir Serbijos vadovai apsikeitė kandžiais replikomis, o Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius apkaltino Zagrebą, kad šis Teslos įvaizdį kelia dėl "smulkių permainų".

Serbija turėjo "Teslą" ant savo 100 dinarų kupiūros. Jos vertė siekia apie 75 euro centus.

Kuo Nikola Tesla toks svarbus?

Inžinierius ir fizikas, palikęs reikšmingą pėdsaką žmonijai, iš tiesų nėra menkavertis.

Ir nėra beveik jokių įrodymų, kad per savo gyvenimą jis būtų prisiekęs ištikimybę kuriai nors iš šių dviejų etninių grupių, garsėjo tuo, kad visą savo laiką skyrė mokslui, dažnai bet kokio asmeninio gyvenimo sąskaita.

1856 m. gimęs Tesla paliko savo kaimą, kuris tuo metu priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai, ir pradėjo studijuoti matematiką ir fiziką Graco technikos universitete bei filosofiją Prahos universitete.

Nors buvo nepaprastai gabus, jam sunkiai sekėsi mokytis, todėl kurį laiką praleido Budapešte ir Paryžiuje ir įsidarbino "Continental Edison Company", priklausančioje kitam garsiam išradėjui ir jo amžininkui Thomui Edisonui.

Edisono bendrovė 1883 m. jį komandiravo į Strasbūrą, kur Tesla sukūrė kintamosios srovės indukcinį variklį - pirmąjį iš daugelio pasaulį pakeitusių išradimų, naudojamų įvairiuose prietaisuose - nuo buitinių prietaisų iki liftų, konvejerių ir kranų.

Vos po metų Tesla atvyko į Niujorko Stateno salą kaip vienas iš tūkstančių Europos imigrantų, ieškančių amerikietiškos svajonės.

Sakoma, kad jo kišenėje buvo vos keturi JAV centai, keletas jo paties parašytų eilėraščių ir skraidančio aparato projektas.

Kitas žinomas išradėjas ir pramonininkas Džordžas Vestinghauzas (George Westinghouse) suteikė Teslai progą prasimušti, nes nupirko jo išrastų kintamosios srovės prietaisų patentus. 

Pasauliui pradėjus naudoti elektros energiją, dvi stovyklos - Edisono vadovaujama nuolatinės srovės sistema ir Westinghouse'o ir Teslos alternatyviosios srovės sistema - kovojo, kad įsitvirtintų kaip norma.

Kaip pasaulis pamiršo apie "Teslą"?

Pirmieji problemų ženklai pasirodė, kai jis, remiamas JAV finansininko JP Morgan, priartėjo prie pirmojo pasaulinio ryšio kanalo sukūrimo per belaidžio transliavimo bokštą.

Tačiau po to, kai šis projektas žlugo dėl finansų krizės ir problemų su darbuotojais, Teslos žvaigždė ėmė blėsti, iš dalies dėl to, kad kiti jį vadino ekscentrišku ir kartais įkyriu.

Tiesa ta, kad Tesla greičiausiai visą gyvenimą kentėjo nuo traumų ir galimų psichikos sutrikimų.

Matęs, kaip jo brolis Danas mirė nukritęs nuo arklio, tuomet penkerių metų Nikola Tesla teigė pradėjęs regėti vizijas.

Užaugęs Niujorke, Tesla - ryški, populiari asmenybė, draugavusi su daugeliu įžymybių, įskaitant rašytoją Marką Tveną, - pasmerkė save izoliacijai ir visą likusį gyvenimą kovojo su vis didėjančia germofobija ir rimtomis finansinėmis problemomis.

Užrašų knygelės, kurias jis rašė vėlesniais metais, gyvendamas atsiskyrėlio gyvenimą Niujorko viešbutyje ir mėgaudamasis balandžių draugija, iki šiol žavi žmones. 

Kultinį susidomėjimą skatino ir kai kurie skandalingesni jo teiginiai, pavyzdžiui, kad jis galiausiai sukūrė radijo bangomis paremto ginklo, galinčio vienu smūgiu sunaikinti "dešimtis tūkstančių priešo lėktuvų", projektą.

Senatvėje vis labiau silpnėdamas ir atrodė išsekęs, Tesla mirė vienas viešbutyje "Hotel New Yorker", sulaukęs 86 metų, 1943 m., pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje.

Netrukus jis ir jo palikimas beveik visiškai užmarštin nugrimzdo. 

2000-ųjų pradžioje juo vėl susidomėjo Holivudas - jo personažą suvaidino kitos žvaigždės, pavyzdžiui, Davidas Bowie, o Elonas Muskas savo elektromobilių bendrovę pavadino Teslos vardu, tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po jo šlovės viršūnės jis susirado naujų, jaunatviškų gerbėjų.

O kaip dėl jo tėvynės (-ių)?

Tėvynėje, kai po Ašies pralaimėjimo buvo įkurta Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, Tesla buvo garbinamas kaip šviesiausias šalies protas.

Tiesą sakant, 1970 m. jis pirmą kartą buvo pavaizduotas ant Jugoslavijos 500 dinarų banknoto - didžiausio tuo metu nominalo banknoto.

Tačiau Jugoslavijos subyrėjimas, kai Kroatijoje etniniai serbai sukilo prieš 1991 m. paskelbtą šalies nepriklausomybę ir prasidėjo kruvinas tarpusavio karas, pasibaigęs masiniu serbų pabėgimu 1995 m., nepagailėjo Teslos net jo mirties.

Nežinomi užpuolikai, kaip manoma, sukarinti kroatų būriai, sunaikino namą, kuriame jis gimė, ir jo garbei pastatytą paminklą, nes jo gimtasis Smiljanas tapo vienu iš karštųjų karo Kroatijoje taškų.

Galiausiai Kroatijos valdžios institucijos įžvelgė galimybę pagerbti garsųjį išradėją kaip žinomą kroatų kilmės istorinę asmenybę.

Vyriausybė 2006 m. atstatė jo namą Smiljane, o sostinėje Zagrebe iškilmingai atidengė garsaus skulptoriaus Ivano Meštrovičiaus 1956 m. suprojektuotą paminklą, perkeltą į miesto centrą išradėjo 150-ųjų gimimo metinių proga.

Tiek Smiljane, tiek Serbijos sostinėje Belgrade yra Nikola Teslai ir jo darbams skirtas muziejus, o pastarajame - žemės rutulio formos urna su jo palaikais, jo paskutinio poilsio vieta.

Ką sako politikai?

Keista, kad nors per naujausią nesantaiką, kilusią dėl euro monetų, abi pusės pareiškė, kad Tesla yra jų nuosavybė, dviejų kaimyninių šalių vadovai po daugiau nei tris dešimtmečius trukusių pašlijusių santykių padarė tam tikrų nuolaidų.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius į griežtai suformuluotą Serbijos nacionalinio banko pareiškimą dėl Kroatijos sprendimo, kuris reiškia "serbų kultūrinio ir istorinio paveldo vagystę", sureagavo pareikšdamas, kad jei jis būtų banko vadovas, vietoj to pasakytų "bravo".

Plenkovičius vis dėlto patikslino, kad Tesla etniškai yra serbas, ir tvirtino, kad jo buvimas ant euro monetos turėtų būti vertinamas teigiamai.

"Nepaisant to, kad jis yra serbas (...), aš tai vertinu tik kaip pliusą. Jo autoritetas yra neabejotinas ir nematau, kodėl tai turėtų būti problema".

Jis pridūrė, kad nors Belgradas gali rodyti abejones, tačiau tai nėra jų sprendimas, o Teslos kroatiškumą pabrėžia tai, kad jis gimė Smiljane, o vidurinę mokyklą lankė Karlovache.

Galiausiai būtent piliečiai nusprendė, kas bus pavaizduotas ant monetų. "Mes iš nieko nieko neatimame, - sakė Plenkovičius.

Savo ruožtu 2021 m. liepą duodamas interviu vietinei televizijai "Pink TV" Vučičius pabrėžė, kad Tesla buvo "serbų kilmės amerikietis, gimęs serbu tėvo ir motinos serbų šeimoje".

Tačiau, kaip ir jo bendraamžis kroatas, jis taip pat teigė, kad Tesla buvo "genijus, priklausantis žmonijai", ir kad nėra jokių problemų dėl to, kad jis taip pat priklausė Kroatijai".

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius savo "Facebook" žinutėje pateikė, jo nuomone, tinkamą sprendimą, teigdamas, kad Serbija taip pat galėtų pavaizduoti Teslą ant savo euro monetų, kai tik įstos į euro zoną. "Visi būtų laimingi", - užbaigė jis.

Ar XXI amžiuje yra pagrįsta priežastis ginčytis dėl "Tesla"?

"Tai paprasčiausiai yra "kas jūsų, o kas mūsų", - "Euronews" sakė Sarajevo ir Zagrebo rašytojas Igoris Štiksas, dirbantis universiteto dėstytoju Belgrade ir Liublianoje.

Jis aiškino, kad praeities žmonės turėjo labai sudėtingų idėjų apie tai, kas jie yra, ir apie savo etninę, religinę, regioninę ar politinę tapatybę.

Teslos laikais buvimas kataliku ar Rytų ortodoksu ne iš karto reiškė buvimą kroatu ar serbu, kaip tai suprantame šiandien.

Tačiau istoriniai įvykiai nuo to laiko ir nacionalizmo iškilimas buvusioje Jugoslavijoje privertė viską ir visus nagrinėti per išskirtinę etninės priklausomybės prizmę.

"Etnonacionalistai negali pakęsti, kad kuo nors dalytųsi su kuo nors kitu.

Nors Tesla niekada aiškiai nestojo nė vienos iš dviejų etninių grupių pusėn, 1936 m. Jugoslavijos karalystės vyriausybės vadovo pavaduotojui Vlatko Mačekui išsiųsta telegrama rodo, kokių minčių apie savo paveldą jis turėjo vėlesniais metais.

"Didžiuojuosi savo serbų kilme ir Kroatijos tėvyne. Tegyvuoja Jugoslavija", - rašoma telegramoje.

Kitame 1942 m. laiške Tesla teigė, kad būdamas "vyriausias serbas ir jugoslavas" JAV, jis ragino savo tautiečius įsiklausyti į prezidento Franklino Delano Ruzvelto raginimą prisijungti prie kovos su nacistine Vokietija ir jos sąjungininkais.

"Serbų, kroatų ir slovėnų likimas senosiose tėvynėse yra nepalaužiamas, kad ir ką bandytų daryti priešai", - šaukė Tesla.

"Tai reiškia, kad jis save laikė pirmiausia jugoslavu, taip pat žmogumi, kuris vienija visas šias skirtingas tautas visuose šiuose skirtinguose regionuose", - pažymėjo Štiksas.

"Jei šiuolaikinė Serbija ir šiuolaikinė Kroatija priimtų tai, ką jis iš tikrųjų sakė, tada jos dirbtų - Nikolos Teslos įvaizdžio, jo žinios dėka - geresnės taikos, bendradarbiavimo ir klestėjimo ateities šioms Balkanų tautoms link."