Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso

2021 metų kovo mėnesį, po ilgų analizių ir duomenų tikrinimų, astrofizikai pranešė, kad Pietų ašigalio lede įkasta IceCube neutrinų laboratorija, 2016 metais užfiksavo neįprastą signalą.

Jis rodė, kad neutrino antidalelė – antineutrinas – prieš trenkdamasis į Antarktidą ir sukeldamas dalelių srautus, atsirado toli už mūsų galaktikos ribų.

Remiantis dalelių fizikos Standartiniu Modeliu, visos žinomos dalelės turi antimaterijos atitikmenį (nors dabar visatoje antimedžiagos praktiškai nebėra).

Daugiau nei prieš 60 metų, būsimas Nobelio premijos laureatas Sheldon Glashow numatė, kad antineutrinui — antimedžiaginis beveik bemasio neutrino atitikmuo — susidūrus su elektronu, gali rastis kitų dalelių kaskada.

„Glashowo rezonanso“ reiškinį aptikti sunku, ir labiausiai dėl to, kad antineutrinas turėtų būti maždaug 1 000 kartų energingesnis, nei įmanoma sukurti galingiausiais Žemės greitintuvais.

Bet IceCube detektoriumi užfiksuotas įvykis yra liudijimas to, kad kosminiai natūralūs greitintuvai gali kurti aukštos energijos daleles.

„Tai įmanoma atlikti tik gamtiniu greitintuvu, ne žemiškais“, – sako analizei vadovavusi ir 2016 metų įvykio duomenis padėjusi patvirtinti fizikė Lu Lu iš Viskonsino-Madisono universiteto.

– „Lig šiol niekas nėra tiesiogiai stebėjęs šio rezonanso.“

Ji pažymi, kad yra bent dvi priežastys, dėl ko verta džiaugtis šiuo aptikimu.

Pirma, jis patvirtina fizikos Standartinio Modelio prognozes.

Antra, jis rodo, kad naudodami IceCube, tyrėjai gali naudotis kosmosu kaip natūralia aukštų energijų laboratorija, kurioje galima tirti naują fiziką. „Tai atveria langą į neutrinų astronomiją“, – sako ji.