Ant pietų stalo - utėlėta lašiša

Pavojus ir importui, ir eksportui

Ne tik Norvegijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Škotijos aukštikalnėse veikia daugybė lašišų auginimu ir jų apdorojimu užsiimančių įmonių. „The Guardian", remdamasis veganų įmonės „Viva!" atliktu tyrimu, informavo, kad jos susiduria su didžiuliu parazitų antplūdžiu.

Organizacijos nariai į didžiausių Škotijos žuvininkystės sektoriaus žaidėjų lašišų fermas paleido povandeninius dronus su vaizdo kameromis.

Pastarieji užfiksavo siaubingus žuvinių utėlių (Lepeophtheirus Salmonis) ir medūzų būrius. Lepeophtheirus Salmonis maitinasi žuvų oda ir yra joms mirtingai pavojingos. Dažniausiai su jomis kovojama vaistais arba žuvų maudynėmis gėlame vandenyje.

Lašišų fermos produkcija aprūpina ne tik vietos, bet ir užsienio prekybininkus, todėl parazitų problema vertinama labai rimtai. Taip pat buvo nustatyta, kad didžiausios pasaulyje lašišos tiekėjos - įmonės „Mowi"- produkcija buvo užkrėsta utėlėmis. Oficialiais fermos duomenimis, 2023 metais per savaitę vienai žuviai vidutiniškai tekdavo nuo 0,03 iki 5,4 utėlės. Invazinis gydymas pradedamas, kai vienai žuviai tenka vidutiniškai po 0,5 suaugusios utėlės.

Filmavimas atskleidė, kad parazitai puola ir Bakafrosto fermą. Oficialiais duomenimis, vidutiniškai per savaitę vienai žuviai 2023 metais čia tenka iki 2,14 suaugusių utėlių. Trijose įmonei „Scottish Sea Farms" priklausančiose fermose Loch-Kišorne buvo užfiksuoti tuntai utėlių ir medūzų.

Dar kovą labdaros organizacija „WildFish" perspėjo, kad škotų žuvivaisos pramonė nepajėgi sustabdyti utėlių invazijos fermose su atvirais tinklais. Buvo nustatyta, kad 132 iš 192 veikiančių fermų bent kartą buvo pažeistos šiai sričiai nustatytos utėlių normos.

Praėjusiais metais, dėl plintančių ligų, augančio parazitų skaičiaus ir medūzų žydėjimo lašišų mirtingumas Škotijos fermose beveik padvigubėjo.

Ypatingą pavojų kelia su šylančiu vandenynu siejamos mikromedūzos, galinčios mirtinai sugelti žuvis. Gamintojus atstovaujanti įmonė „Salmon Scotland" pareiškė, kad fermos deda visas pastangas, jog sukontroliuotų parazitų kiekį.

Įmonė „Scottish Sea Farms" patikino, kad jos fermose vienai žuviai teko tik 0,18 suaugusios utėlės, o birželį užfiksuotos mikromedūzos buvo išgaudytos dar nespėjusios pakenkti žuvims. „Bakkafrost" generalinis direktorius nurodė, kad įmonė skyrė daug lėšų naujų kovos su parazitais technologijų diegimui.

Kai kurie augintojai mano, kad utėlių problemą pavyktų išspręsti įrengiant fermas sausumoje. Gegužę „AquaCultured Seafood" pateikė pasiūlymą dėl pirmos tokios fermos įkūrimo Grimsbyje. Projekto vertė - 75 mln. svarų sterlingų.

Tyrimų rezultatai tapo ginčų objektu

Kanados Vyriausybės atliktas žuvinių utėlių paplitimo Britų Kolumbijos žuvivaisos fermose tyrimas sulaukė mokslininkų kritikos, informavo leidinys „Sea Food source".

Kanados mokslinis konsultacinis sekretoriatas (CSAS) ir šalies Žvejybos bei vandenynų ministerija (DFO) paskelbė tyrimą apie tai, kokį poveikį atlantinių lašišų fermos daro utėlių plitimui tarp laukinių lašišų.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek fermos ir juose taikoma tvarka prisideda prie užkrato tarp laisvėje gyvenančių žuvų plitimo. Tyrime nurodoma, kad visuose keturiuose tirtuose regionuose buvo nustatytas teigiamas, tačiau statistiškai nereikšmingas ryšys.

Britų Kolumbijos ūkininkų asociacijos nuomone, tyrimo rezultatai įrodo, kad ant fermose auginamų lašišų randamos žuvinės utėlės neturi įtakos parazitų plitimui tarp jaunų laukinių lašišų.

Tuo pat metu mokslininkai iš Britų Kolumbijos, Toronto, Saimono Freizerio ir Viktorijos universitetų pareiškė, kad ataskaitoje apstu mokslinių trūkumų. Visi jie buvo įvardinti 45 lapų atvirame laiške, adresuotame Kanados žvejybos ir vandenynų bei pakrančių apsaugos ministrei Džoisei Miurei (Joyce Murray).

Laišką pasirašęs mokslinis Saimono Freizerio universiteto bendradarbis Šonas Godvinas (Sean Godwin) pranešė, kad mokslininkų nuomone, yra įrodyta, jog fermose auginamos lašišos gali parazitais užkrėsti gyvenančias laisvėje.

Utėlės ant mūsų stalo?

Atsakydama į „Vakaro žinių" redakcijos užklausą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodė, jog pagal Europos Sąjungos teisės aktus maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai prieš pateikiant į rinką būtų patikrinami apžiūrint. Turi būti nustatyta, ar ant jų nėra matomų parazitų (matomi parazitai reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių).

„VMVT kontroliuoja, kad būtų laikomasi šių reikalavimų ir vadovaujantis jais kiekvienais metais iš žuvų perdirbimo įmonių bei prekybos vietų atrenka žuvų valstybinės kontrolės mėginius dėl žuvų užkrėstumo parazitais.

Atvejų, kad lašišos būtų užsikrėtusios žuvų utėlėmis nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo gauta vartotojų skundų, kad lašišos būtų užsikrėtusios žuvų utėlėmis ar pranešimų dėl parazitais sužalotų lašišų, kurios buvo skrostos, su galvomis, filė ir pan.

Pranešimų apie Lietuvoje akvakultūros ūkiuose laikomų lašišų gaišimą dėl lašišų utėlių, taip pat VMVT nėra gavusi. Be to, Lietuvoje nėra tokio tipo jūrinių lašišų laikymo vietų, pavyzdžiui, kaip Norvegijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios utėlės veisiasi tik jūroje, sūrioje ir gėlo vandens aplinkoje.

Pranešimų, kad lašišos būtų užsikrėtusios žuvų utėlėmis nebuvo gauta ir per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF). Ji yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžianti keistis informacija tarp šalių, greitai reaguoti į kilusį maisto saugos pavojų.

Žuvinė utėlė vartotojams nėra pavojinga, tačiau svarbu žinoti, kad žuvies kokybę vartotojas prekybos vietoje turėtų įvertinti pagal išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, atkreipti dėmesį į jos laikymo sąlygas, o apie pastebėtus pažeidimus vartotojai gali pranešti VMVT", - nurodė institucija.

Taip pat buvo patikslinta, jog per 8 šių metų mėnesius vykdant valstybinę kontrolę dėl žuvų užkrėstumo parazitais buvo atrinkta ir ištirta 20 žuvų mėginių. Iš jų 13 mėginių (65 proc. ) parazitai buvo aptikti žuvų pilvo ertmėje ar vidaus organuose dėl rastų negyvų Anisakidae šeimos lervų. Tokios žuvys buvo pašalinamos iš rinkos. Šiomis kirmėlėmis dažniausiai būna užkrėstos užšaldytos argentininės jūrinės lydekos.