Anglijoje nukritęs meteoritas gali patvirtinti nežemiškos vandens kilmės teoriją

Daugiau nei pusė kilogramo nuolaužų buvo surinkta ir perduota mokslininkams, kruopščiai sukataloguota Londono gamtos istorijos muziejuje (NHM), o vėliau išsiųsta į laboratorijas visame pasaulyje tolesniems tyrimams, praneša BBC.

Dabar, pasak mokslininkų, kurie ką tik paskelbė pirmuosius išsamios meteorito analizės rezultatus, jiems paaiškėjo netikėtų detalių.

Pasirodo, meteoritas nešė tokį patį vandenį kaip ir Žemėje.

Tai patvirtina teoriją, kad pagrindiniai cheminiai komponentai, lėmę gyvybės atsiradimą, į mūsų planetą buvo atgabenti iš kosmoso prieš milijardus metų.

Kai kurių mokslininkų nuomone, jauna Žemė buvo tokia karšta, kad iš jos turėjo išsiskirti dauguma lakiųjų junginių, įskaitant vandenį.

O atsižvelgiant į tai, kad šiandien apie 70 proc. jos paviršiaus dengia vandenynai, ji turėjo gauti viso to vandens vėliau.

Spėjama, kad Žemę bombardavo ledinės kometos, tačiau jų cheminė sudėtis labai skiriasi nuo dabartinio Žemės vandens.

Tačiau tokie meteoritai kaip Winchcombe meteoritas (moksliškai vadinami angliniais chondritais) atitinka šį vaidmenį.

Kaip teigia tyrėjai, vanduo sudarė iki 11 % šio meteorito svorio, o skirtingų vandenilio atomų rūšių santykis beveik nesiskiria nuo Žemės vandens.

Be to, tai, kad šis meteoritas buvo paimtas praėjus mažiau nei 12 valandų po smūgio, rodo, kad jis vargu ar spėjo sugerti Žemės vandenį ar kitus vietinius elementus, todėl viską, ką jis turi, atsinešė iš kosmoso.

"Visi kiti meteoritai buvo vienaip ar kitaip užteršti Žemės aplinkoje, tačiau Winchcombe'as yra unikalus tuo, kad buvo labai greitai užterštas", - paaiškino vienas iš tyrimo autorių, Gamtos istorijos muziejaus daktaras Ashley Kingas. - Taigi, jei neskaičiuosime mėginių, paimtų tiesiai iš asteroidų kosminių zondų, tai beveik tobulas pavyzdys.

Ekspertai, tyrinėję meteorito anglies ir azoto turinčius organinius junginius, įskaitant aminorūgštis, priėjo prie tos pačios išvados: būtent tokios cheminės sudėties medžiagų būtų reikėję pirmosioms gyvybės Žemėje statybinėms medžiagoms sukurti.

Tačiau iš kur atsirado šis unikalus meteoritas?

Tyrimo autoriai taip pat tai suprato. Winchcombe lauko kameromis padarytose ugninės uodegos nuotraukose apskaičiuota meteorito trajektorija, kuri vedė į išorinę asteroidų juostą tarp Marso ir Jupiterio.

Tolesni skaičiavimai parodė, kad meteoritas greičiausiai susidarė iš paviršiaus grunto, kurį išstūmė koks nors kosminis kūnas, atsitrenkęs į pagrindinį asteroidą.

Tokio smūgio pagimdytas kosminis objektas pajudėjo link Žemės, kur keliavo 200 000-300 000 metų.

NHM nuotrauka

"200-300 tūkst. metų skamba kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau geologine prasme tai tik akimirka, - sakė NHM tyrėja daktarė Helena Bates. - Angliniai chondritai turi ten patekti labai greitai, kitaip jie paprasčiausiai neišsilaikys, nes yra labai trapūs ir trupa į gabalus."

Mokslininkų laimei, Winchcombe meteoritas mus pasiekė laiku ir žada džiuginti naujais atradimais.

"Galime garantuoti, kad šio objekto tyrimai bus tęsiami dar daugelį metų, atskleidžiant vis daugiau paslapčių apie mūsų Saulės sistemos kilmę", - patikino vienas iš tyrimo autorių, Glazgo universiteto daktaras Luke'as Daly.

Meteorito kritimas

Meteoritų kritimai nėra neįprastas reiškinys, o įvairiose šalyse jie stebimi nevienodai dažnai.

Liepos 7 d. vidury baltos dienos virš Velingtono (Naujoji Zelandija) buvo pastebėtas labai ryškus meteoras.

Jis paliko pėdsakus meteorologiniuose radaruose, seismometruose ir geostacionariuose palydovuose.

Įvykis truko apie 10 sekundžių ir buvo lydimas garsaus spragtelėjimo.

Tą patį mėnesį danguje virš Teksaso (JAV) buvo pastebėtas ryškus ugnies kamuolys.