Agresyvūs ir labai pavojingi: kodėl Australijoje tiek daug nuodingų gyvūnų

Daugelis šių gyvūnų atsirado dar prieš Australijai susiformuojant kaip žemynui, tuo pat metu nuodingos gyvatės šią teritoriją išvystė jau atsiradus žemynui.

Tad kas čia vilioja visus šiuos gyvūnus, turinčius nuodingų ginklų?

Mokslininkai jau išsiaiškino, kad Australija atskiru sausumos masyvu tapo maždaug prieš 100 mln. metų, kai atsiskyrė nuo pietinio superkontinento Gondvanos.

Pasak Jungtinės Karalystės Svonsio universiteto (Swansea University) evoliucinės biologijos mokslų docento Kevino Arbuckle'io, daugelis nuodingų gyvūnų tiesiog įstrigo Australijai atsiskiriant nuo superkontinento.

Tai įrodo nuodingų vabzdžių linijos amžius, kuris yra du-tris kartus senesnis nei Australijos atsiskyrimas.

Mokslininkai nustatė, kad nuodingų skruzdžių spąstų (Odontomachus gentis), galinčių sukelti skausmingą įgėlimą, aptinkama ir kituose tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose, ne tik Australijoje.

Kita rūšis, australinės buldogų skruzdės (gentis Myrmecia), kurios vienu metu gali ir įgelti, ir įkąsti, taip pat yra mirtiniausios skruzdės pasaulyje - nuo 1936 m. jos nužudė tris žmones.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad šios pavojingos mirtinos skruzdės iš tikrųjų gyveno dar Gondvanoje, kol įstrigo atsiskyrusioje Australijoje.

Vieni pavojingiausių Australijos vorų yra piltuviniai vorai (Hadronyche ir Atrax gentys) - jie yra išskirtinai australiška rūšis ir gali nužudyti nuodingu įkandimu.

Australijos muziejaus duomenys rodo, kad šios rūšies patinai jau nužudė 13 žmonių.

Laimei, 1981 m. mokslininkai sukūrė priešnuodį, todėl daugiau žmonių mirčių neužfiksuota.

Ne mažiau pavojinga laikoma ir Australijos raudonskruosčių našlių rūšis (Latrodectus hasselti) - šios rūšies atstovai taip pat gali nužudyti vos vienu įkandimu.

Kaip ir skruzdės bei vorai, nuodingi galvakojų moliuskai, įskaitant kalmarus, aštuonkojus ir sepijas, gyvuoja jau apie 300 mln. metų, sakė Arbuckle'as.

Yra žinoma, kad jie gyveno aplinkiniuose vandenyse dar gerokai prieš Australijai atsiskiriant nuo superkontinento.

Pasak Pietų Australijos muziejaus ir Flinderso universiteto evoliucijos biologo, profesoriaus Maiklo Li (Michael Lee), kita paslapties dalis siekia 60 mln. metų ir iš tikrųjų yra "istorinis atsitiktinumas".

Australija atsiskyrė nuo superkontinento, o tada žemynų dreifas nustūmė ją į šaltąjį Pietų ašigalį, todėl išnyko dalis ten gyvenusių roplių.

Po to žemynas pamažu dreifavo į šiaurę, todėl sušilo ir vėl pritraukė roplius.

Mokslininkai mano, kad praėjus 40 mln. metų po šios "avarijos" žemyną kolonizavo pirmosios gyvatės iš nuodingų priekinių dantų Elapidae šeimos, kuriai priklauso kobros, mambos, koralinės gyvatės ir takanai.

Iš tikrųjų tai buvo gyvatės protėviai, iš kurių vėliau išsivystė nuodingos gyvatės.

Mokslininkų duomenimis, iš 220 Australijoje aptinkamų gyvatės rūšių 145 yra nuodingos.

Iš tikrųjų jos sudaro apie 65 proc. visų Australijos gyvačių populiacijos, o visame pasaulyje tik 15 proc. gyvatės yra nuodingos.

Pasak Sidnėjaus universiteto ekologijos profesoriaus Dieterio Hochulio (Dieter Hochuli), labai sunku apskaičiuoti, kiek iš tikrųjų Australijoje gyvena nuodingų gyvių, tačiau jų tikriausiai yra daug daugiau, nei galėtume įsivaizduoti.

Pavyzdžiui, visos medūzų rūšys yra nuodingos ir atsirado daugiau kaip prieš 500 milijonų metų, gerokai anksčiau nei atsirado Australija.

Kaip ir vorai, dauguma Australijos vandenyse aptinkamų nuodingų medūzų taip pat gyvena tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse.

Todėl mokslininkai mano, kad kažkas Australijos pakrantėje sudaro palankias sąlygas šiems gyvūnams gyventi.

Asociatyvios YouTube ekrano nuotr.