Afganistanietė: realybė baisesnė, nei gali pateikti vakarų žiniasklaida

Lietuvoje ramu ir saugu, sako 23 metų mergina, evakuota iš Afganistano, nors dėl ten likusių artimųjų bijo rodyti veidą.

Smūgiai rimbu – dar vis nenorinčioms susitaikyti su Talibano realybe. Į Lietuvą nuo Talibano pabėgusi moteris sako, kad realybė baisesnė, nei gali pateikti vakarų žiniasklaida.

„Talibanas žudo žmones, o to įrodyti neįmanoma, nes bijoma filmuoti ar fotografuoti. Štai prieš mėnesį nužudyta policininkė. Girdėjome, kad kai kurie tiesiogiai siunčia informaciją į BBC“, – sako moteris.

Afganistaniečių, tikėjusių demokratija ir žmogaus teisėmis, gyvenimas apsivertė per mėnesį.

Kabule – sendaikčių turgus. Afganistaniečiai išparduoda daiktus – vieni, kad susimokėtų už saugesnį gyvenimą svetur, kiti, kad išgyventų pačiame Afganistane.

Į Lietuvą evakuotas buvęs Goro provincijos ligoninės vadovas mokosi lietuviškai, bet neslepia apmaudo dėl to, kas vyksta jo šalyje.

„Padėtis prasta. Jau tris mėnesius darbuotojai negauna algų. Ligoninėje trūksta vaistų“, – pasakoja migrantas iš Afganistano Juma Guk Yaqubi.

Valdžią perėmus Talibanui, paramą Afganistanui įšaldė Pasaulio bankas, per 20 metų skyręs apie 5 milijardus eurų paramos.

Tad evakuotų Lietuvos karių vertėjų rūpestis – Afganistane likę tėvai, broliai ir seserys.

Pasak Azimi, jo artimieji dabar Kabule ir laukia galimybių išvykti. Viltis – ir pirmasis po Vakarų pasitraukimo skrydis iš Pakistano į Kabulo oro uostą.

Afganistano ir Pakistano pasienyje – bėgančiųjų eilės. Lietuva iš Afganistano evakavo per 180 žmonių. Dar dvi vertėjų šeimos, nespėjusios į evakuaciją, prašo pagalbos.

„Mes palaikome ryšį su dviem vertėjais dėl jų galimybės pasiekti Lietuvą per trečiąsias šalis“, – informuoja krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Pasak viceministro, vienintelis būdas jiems išvykti – komercinėmis avialinijomis. dalį išlaidų žada kompensuoti ir neatmeta, kad norinčiųjų bėgti gali būti ir daugiau.

„Yra galimybė, kad atsiras vienas ar kitas žmogus, kuris (...), pasikeitus situacijai, pagyvenus ir pamačius, kaip keičiasi ta saugumo ar bendra situacija, galbūt išreikš savo norą“, – priduria M. Abukevičius.