Adolfas Hitleris buvo hipochondrikas, bijojęs gerklės skausmo

Laiškus aptiko Carlo Otto von Eickeno, kuris nuo 1935 m. 10 metų buvo Vokietijos nacių lyderio ausų, nosies ir gerklės specialistas, anūkas.

Vienoje ištraukoje, kuria pasidalijo laikraštis "NZZ am Sonntag", išsamiai aprašyta, kaip  gydė Hitleris buvo gydomas dėl balso problemų.

Laiškas parodė, kad Hitleris labai bijojo ligų, kurios galėjo trukdyti jo gebėjimui vadovauti.

Pasak ištraukos, nacių diktatorius po pirmosios jų konsultacijos 1935 m. gegužę gydytojui pasakė: "Jei yra kas nors blogo, aš būtinai turiu žinoti".

Šveicarijos leidinys taip pat teigė, kaip laiškuose išryškėjo Hitlerio susižavėjimas savo balsu, kurį jis labai veiksmingai naudojo kurstydamas paramą režimui.

Taip smarkiai, kad polipo, nedidelio membranos darinio, pašalinimo operacija buvo atidėta iki kalbos pabaigos.

Eikenas esą patarė Hitleriui, kad po procedūros jam reikia pailsinti balsą, rašoma ištraukoje.

Paklaustas, kodėl nenužudė Hitlerio, žmogaus, atsakingo už milijonų žmonių mirtį per Antrąjį pasaulinį karą ir holokaustą, fon Eikenas atsakė: "Aš buvau jo gydytojas, o ne žudikas".

Metus iki galutinės mirties Hitlerį supo gydytojai, kurie, kaip pranešama, dėjo daug pastangų, kad sustabdytų jo kurstančią priklausomybę nuo narkotikų.

Vienas vokiečių istorikas Normanas Ohleris apibūdino jį kaip labai apnuodytą, nes jam nuolat buvo švirkščiamas kokainas, metamfetaminas ir į heroiną panašus opiatas "Eukodolas".

Vienoje sukrečiančioje ištraukoje Ohleris aprašo, kaip 1944 m. pabaigoje "Hitlerio venos buvo taip pažeistos", kad net jo asmeninis gydytojas daktaras Theo Morell "sunkiai galėjo į jas pataikyti".

Kai jam pagaliau pavyko pradurti pro odą, "ji iš tikrųjų skleidė traškesį".

Dr. Morello dienoraščio ištraukoje rašoma: "Šiandien atšaukiau injekcijas, kad duočiau progą užgyti ankstesnėms pradurtoms skylėms.

"Kairės alkūnės vidinė pusė gera, dešinėje vis dar yra raudonų taškelių (bet ne pūlinukų), kur buvo daromos injekcijos."

Pasak Olherio, daktaras Morelis pamažu ėmė pridėti ingredientų į kasdienes injekcijas, kai Hitleris pirmą kartą paragavo oksikodono prieš svarbų susitikimą su Benitu Musoliniu.

Galiausiai Hitleris ėmė priklausyti nuo "sustiprėjusio jausmo, kuris taip puikiai atitiko jo paties didybės įvaizdį", - rašė Oleris.

Pranešama, kad Hitlerio kūną nualino piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir teigiama, kad jis sunkiai dalyvaudavo kariniuose susitikimuose, jei nebūdavo pavartojęs kvaišalų.

Jis pridūrė, kad karui tapus vis labiau įtemptam, o pergalei - mažiau užtikrintai, jam reikėjo didesnio įkvėpimo, ir jis perėjo prie sunkesnių narkotikų, iš pradžių vartojęs steroidų ir hormonų injekcijas, kurios padėdavo mažėjančiai energijai ir virškinimo problemoms spręsti.

Nors plačiai paplitusi nuomonė, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis Hitleris sirgo Parkinsono liga, Ohleris spėliojo, kad iš tikrųjų jis kentėjo nuo abstinencijos simptomų.

Vaistų buvo vis sunkiau gauti, "nes fabrikai [buvo] subombarduoti".

Be vaistų, kurie jį palaikė, "liko tik žmogaus kiautas, kurio uniforma buvo ištepta ryžių koše".

Šis barbariškas diktatorius lyginamas su sergančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris toliau tęsia kruviną invaziją į Ukrainą.