2023 metais Vengrijoje rekordiškai sumažėjo naujagimių : Europa susiduria su demografine žiema

Remiantis vakar Vengrijos centrinės statistikos tarnybos (KSH) paskelbtu skubos tvarka parengtu pranešimu, 2023 m. šalyje iš viso gimė 85 200 vaikų. Šis skaičius yra mažiausias kada nors užfiksuotas ir yra mažesnis už ankstesnį 2011 m. pasiektą žemiausią tašką, praneša „Remix” leidinys.

Nepaisant Vengrijos prošeiminės politikos, šalis susiduria su ta pačia demografinės žiemos krize, kuri pastebima visoje Europoje.

2022 m. gimė 88 491 vaikas, o 2021 m. – 93 039. Visus 2010-uosius metus gimimų skaičius svyravo apie 90 000. Naujieji duomenys reiškia, kad per pastaruosius dvejus metus bendras gimimų skaičius sumažėjo daugiau nei 8 procentais, o santuokų skaičius – daugiau nei 30 procentų.

Nagrinėjant suminį gimstamumo rodiklį – vidutinį vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičių – vaizdas šiek tiek palankesnis, nors tendencija vis dar neigiama: pernai jis siekė 1,50, 2022 m. – 1,52, o 2021 m. – 1,59.

Tačiau net ir esant rekordiškai mažam gimstamumui, faktiškai mažiausias gimstamumo rodiklis buvo 2011 m. – 1,23 vaiko vienai moteriai. Vėliau 2021 m. jis pakilo iki aukščiausio lygio – aukščiausio nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pirmosios pusės iki Bokroso-Surányi (socialistų) taupymo paketo. Mažiausias gimstamumo rodiklis buvo XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Tačiau vakarykštėje KSH ataskaitoje yra ir gerų naujienų. Mirties atvejų skaičius toliau mažėja: Kadangi 2021 m. mirė 155 621 žmogus, o 2022 m. – 136 446, 2023 m. mirė 127 200 žmonių.

Šiuos skaičius taip pat reikia vertinti Europos kontekste, kur demografinė krizė yra visame žemyne. Nė vienoje šalyje suminis gimstamumo rodiklis nėra 2,1, ir ši problema tęsiasi dešimtmečius.

Tačiau pastaraisiais metais ši problema tik paaštrėjo. Prancūzijoje, kuri kadaise buvo giriama už aukštą gimstamumo lygį, taip pat stebima demografinė katastrofa, todėl Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo imtis naujų priemonių gimstamumui šalyje skatinti.

Tuo tarpu Italijoje, kurioje gimstamumas yra mažiausias Europoje, ministrė pirmininkė Giorgia Meloni teigia, kad Europos likimas priklauso nuo to, ar gims daugiau vaikų, nors pastaruoju metu ji propaguoja emigraciją skatinančią politiką.

Pasak vengrų rašytojo Sándoro Faggyaso, „demografinio nuosmukio priežastys yra įvairios: nuo Europos vertybių krizės ir individualistinio gyvenimo būdo plitimo iki ekonominių, pragyvenimo ir būsto problemų, koronaviruso pandemijos 2020 m. pradžioje, nuo 2022 m. vasario vykstančio karo Ukrainoje ir neadekvataus atsako į jį, ekonomikos krizės ir didėjančio nesaugumo, kurį sukėlė klaidingos ir žalingos sankcijos.

Demografai jau seniai žino ir sako, kad svarbiausia sąlyga kurti šeimą ir turėti vaikų yra stabilumas, saugumas ir ateities nuspėjamumas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant mažėjančio gimstamumo Vengrijoje, gimimų skaičius Vengrijoje sumažėjo mažiau nei vidutiniškai kitose ES šalyse.

„Taip pat atsižvelkime į tai, kad mažesnis nei ES vidurkis sumažėjimas įvyko dėl to, kad vaisingo amžiaus moterų skaičius Vengrijoje nuolat mažėjo: per 10 metų – penktadaliu”, – rašo jis.

Tačiau ateityje laukia tamsūs debesys, nes paskutinė didelė amžiaus grupė, vadinamųjų „Ratkó vaikų” anūkai, kurie 1970-aisiais buvo demografinė banga, dabar palieka vaisingą amžių. Jo teigimu, tai reiškia, kad neigiama tendencija išliks, o tai reiškia, kad vis mažesnis skaičius moterų turi gimdyti vis daugiau vaikų, kad absoliutus gimstamumo rodiklis nebemažėtų.

Tačiau Faggyas teigia, jog 2022 m. surašymo rezultatai rodo, „kad tai nėra neįmanoma”.

„Palyginti su 2011 m., Vengrijos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 300 000, tačiau jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų skaičius nesumažėjo dėl to, kad daug mažesnis vaisingo amžiaus moterų skaičius 2011-2021 m. vidutiniškai pagimdė daugiau vaikų.

Už tai, kad Vengrijos demografiniame modelyje ir toliau išlieka šviesių dėmių, Faggyas dėkoja ir vengrų požiūriui, ir vyriausybės darbui, ką patvirtina Kopp Maria instituto tyrimai.

„Santuoka ir šeima mūsų šalyje vis dar yra plačiai pripažįstamos vertybės, o didžioji dauguma jaunų žmonių, nepaisant regimybės ir kontrpropagandos, vis dar mąsto apie dviejų vaikų šeimos modelį”, – rašo jis.

„Kita pagrindinė priežastis – Vengrijos paramos šeimai sistema, kuri buvo sukurta nuo 2010 m. pasikeitus vyriausybei, kasmet plečiasi ir tobulėja, yra unikali Europoje, o vyriausybė jai skiria jau 4% nuo BVP.”