2002 m. lapkričio 13: Didžiausia Ispanijos ekologinė nelaimė per 20 metų

Niekas negalėjo numanyti, kad šis iš pažiūros lengvai įveikiamas įvykis taps didžiausia ekologine katastrofa Ispanijos istorijoje, - rašo euronews.com.

Dar niekada anksčiau 63 000 tonų mazuto nebuvo nuplovę šiaurinės Pirėnų pusiasalio šalies pakrančių - galiausiai susidarė 2 000 kilometrų užteršta teritorija, nusidriekusi nuo Portugalijos iki Ispanijos ir Prancūzijos.

Tačiau prieš dvidešimt metų, lapkričio 13-osios vakarą, viskas buvo ramu.

Situacija greitai tapo chaotiška

Ankstyvą rytą - vos po dviejų valandų pamainos - išsigandęs kolega pažadino Chavjerą. Dyzelino kvapas buvo pribloškiantis.

Manydami, kad tai nuotėkis iš jų laivo, abu jūreiviai nuėjo į mašinų skyrių, tačiau eidami koridoriais suprato, kad kvapas nebėra toks stiprus.

Jis sklido ne iš jų laivo, o iš jūros.

"Mes nieko nežinojome, kas vyksta. Negalėjau įsivaizduoti, kad tai tanklaivis, kuris prieš kelias valandas buvo už 27 (jūrmylių) mylių ir buvo patekęs į bėdą, bet įsijungėme radijo ryšį", - "Euronews" pasakojo Saras. 

"Išgirdome, kaip vilkikai kalbasi radijo kanalu, ir tada supratome. Laivas praktiškai buvo prie pat Muksijos krantų".

Tas tanklaivis buvo "Prestige". 243 metrų ilgio laivas buvo nevaldomas, jame buvo 27 įgulos nariai. Dėl smarkios audros atsirado nuotėkis, dėl kurio laivas pasviro 45 laipsnių kampu, ir į jūrą ėmė tekėti juo gabenama nafta.

Netrukus Sarui paskambino Galisijos regiono žuvininkystės ministras - vietos valdžios institucijos buvo susirūpinusios.

Kokia situacija, - paklausė jis.

"Chaotiška. Laivas (skęsta) netoli kranto ir mes tik ruošiamės pamatyti, kas nutiks, - pasakė jam Saras.

"Juoda kaip smala ateitis

Laivas "Prestige" buvo 26 metų senumo viengubo korpuso laivas, kuriam po remonto Kinijoje ką tik buvo išduotas JAV klasifikatoriaus ABS laivybos sertifikatas.

Bylą tyrę ekspertai teigė, kad laivas patyrė korpuso gedimą toje pačioje sekcijoje, kurioje buvo remontuojamas.

Išgelbėjusios didžiąją dalį laive buvusios įgulos - kapitonas ir dar pora jūreivių liko laive, kad padėtų jį išvilkti - valdžios institucijos nusprendė perkelti laivą toliau nuo kranto ir, padedamos vilkikų, ištraukė jį į jūrą.

"Tai buvo katastrofa, kurią buvo galima sumažinti iki kelių kilometrų pakrantės ruožo, tačiau laivą perkėlus tolyn, buvo užteršta beveik 2 000 kilometrų, todėl tai tapo viso žemyno katastrofa", - sakė "Greenpeace" atstovas Manoelis Santosas.

Sprendimą priėmė tuometinis viešųjų darbų ministras Francisco Álvarezas Cascosas, kuris įsakė laivą atitraukti nuo kranto į šiaurę, o tai sukėlė nerimą Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos valdžios institucijoms.

Krizių kabinetas posėdžiavo nuo lapkričio 14 d., buvo svarstomos kelios galimybės.

Pasak gynybos ministro Federico Trillo, kabinetas netgi svarstė galimybę prieš tanklaiviui nuskęstant jį bombarduoti naikintuvais.

"Niekas iš Galisijoje jūroje dirbančių žmonių nepritarė laivo perkėlimui. Taip buvo maksimaliai padidinta katastrofa", - pažymėjo Santosas, kalbėdamas apie krizės valdymo klaidas.

"Politikai teikė daug klaidingos informacijos, netgi neigė naftos dėmės egzistavimą, kai žmonės matė, kad ji patenka į jų pakrantes ir paplūdimius", - pridūrė jis. "Tai buvo siaubingas kokteilis."

Kol galiausiai po šešių dienų, lapkričio 19 d., laivas "Prestige" nuskendo.

"Pyktis ir bejėgiškumas

Vandenyno srovė palankiai veikė mazuto kelią į sausumą. Tuo metu išsiliejusi nafta buvo išsiliejusi į 170 km pakrantės, o vėlesnėmis dienomis ji toliau plito.

Nepaisant blogo oro, tūkstančiai savanorių ir kariuomenės karių atvyko į Galiciją, kad padėtų išvalyti paplūdimius.

"Mano atmintyje iš tų dienų išliko vaizdas, kaip savanoriai iš visos širdies valo paplūdimius. Ir ta neviltis, kai daugiau ar mažiau po kelių dienų turėjai švarų paplūdimį, o kitą dieną atvažiavęs pamatai, kad paplūdimys toks pat, kaip ir pradžioje", - sakė Saras.

"Vėl grįždavai su tuo pykčiu ir bejėgiškumu", - sakė jis.

Valymas buvo chaotiškas, o savanoriai net neturėjo apsauginių priemonių.

"Nebuvo absoliučiai nieko. Kai pirmą kartą (Ispanijos) karalius atvyko į Muksiją, pasakėme jam, kad neturime absoliučiai nieko, net apsauginių medžiagų. Kitą dieną uosto teritorijoje pasirodė sunkvežimis, kurį nuvežė į Civilinės saugos tarnybą su pirštinėmis, užklotais ir kaukėmis", - pasakojo Saras.

Nuo saulėtekio iki saulėlydžio jie surinko daugiau kaip 100 000 tonų juodų, deguto turinčių gleivių. Dienos buvo sunkios ir įtemptos.

"Kai būdavo saulėta diena, (nafta) tapdavo lakesnė, matydavai, kaip savanoriams svaigsta galva ir jie alpsta. Tai buvo šokiruojantis jausmas", - pridūrė jis.

"Prestige" bandymas

Dėl išsiliejusios naftos buvo užteršta beveik 3 000 kilometrų užterštos pakrantės, tačiau teismo procese, kuris vyko praėjus dešimčiai metų po išsiliejimo, pasak Santoso, kaltinamųjų suole atsidūrė tik dalis kaltųjų.

"Teismo procesas buvo didžiausias aplinkosaugos procesas Ispanijos istorijoje.

Tai buvo megaprocesas. Jo tyrimas truko devynerius metus. Ir po vienuolikos metų niekas nebuvo pripažintas kaltu.

Tiesą sakant, daugelis žmonių nepasirodė", - sakė "Greenpeace" atstovas Santosas.

"2013 m. buvo paskelbtas (Galisijos) regioninio Aukštojo teismo nuosprendis, bet jis net nenuteisė nė vieno už nusikaltimus aplinkai." 

"Jis tik nuteisė laivo kapitoną už šiurkštų nepaklusnumą Ispanijos valdžios institucijoms gelbėjimo operacijų metu", - sakė aplinkosaugos teisės ekspertė Margarita Trejo.

"Prireikė 16 metų, iki 2008 m., kad laivo kapitonas būtų nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą aplinkai ir ekologijai."

"Taip pat prireikė 16 metų, kad Ispanijos valstybė ir Galisijos chunta bei kiti nukentėję asmenys gautų kompensacijas ir žalos atlyginimą", - sakė M. Trejo.

Bendra suma, kurios Ispanijos valstybė siekia kaip žalos atlyginimo, yra 1 mlrd. dolerių (apie 1 mlrd. eurų).

Jungtinės Karalystės teismas dar turi nustatyti, ar britų "Prestige" draudikas - kuris pagal įgaliojimą buvo pripažintas atsakingu už ekologinę tragediją - turi atlyginti žalą nukentėjusiesiems.