Žmonės kenčia nuo infliacijos, o bankams blogų laikų nebūna

Atidės geresniems laikams naujų būstų pirkimą, įšaldys įmonių projektus. Tad kas iš tokio ECB plano išloš?

Skolintis itin brangu

Pagrindinė ECB misija - užtikrinti euro zonoje stabilias kainas ir mažą infliaciją, kad nenuvertėtų euras. Tačiau dabar ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl išaugusių energetikos kainų, pakitusių žaliavų rinkų infliacija Europos Sąjungoje per metus išaugo iki 8,1 proc., o Lietuvoje - net 11,7 proc.

Dėl infliacijos nuvertėjant pinigams, atitinkamai pabrango ir prekės. Tad keliant paskolų palūkanų normas, siekiama,kad žmonės kuo mažiau ryžtųsi skolintis.

Kad didžiulės palūkanos juos atbaidytų. O didinant palūkanas už indėlius, siekiama, jog žmonės kuo ilgiau laikytų bankuose indėlius. Tad didinant palūkanas už paskolas ir už indėlius, iš tiesų siekiama to paties rezultato.

Kad žmonės neleistų pinigų. Tiek skolintų, tiek nuosavų. Ir taip rinkoje sumažėtų laisvų pinigų, didinančių infliaciją.

Siekiama, kad, pavyzdžiui, jauna šeima pagalvotų - gal tuos sutaupytus pinigus (kaip pirmąjį įnašą būstui) atidėkime geresniems laikams? Kai būsto paskolos ims mažėti.

Geriau padėkime santaupas į banką kaip terminuotą indėlį ir gaukime už jį palūkanas.

Nors gyventi vis tiek kažkur reikia, o būstų nuomos kainos prilygsta įmokoms bankui.

ECB tikisi, kad toks taupymo režimas padės šiemet sumažinti ES infliaciją iki 5,4 proc., 2024 m - iki 3 proc., o 2025 m. metinė ES infliacija turėtų siekti 2,2 proc.

Tai yra, tik truputį viršys ECB optimalią 2 proc. infliacijos normą. Tai nejaugi palūkanos kils dar ir kitais metais?

Žmonės vis tiek skolinasi!

Tačiau tai dar nereiškia, kad ECB planas visiškai sutaps su europiečių mentalitetu. Visi labai išsigąs didelių palūkanų ir puls taupyti. Juolab kai ir ES šalių infliacijos rodikliai skirtingi.

Balandį Lietuvoje infliacija buvo 13,3 proc., Vengrijoje - 24,5 proc., o Vokietijoje - tik 7,2 proc. ir toliau mažėja. O pas mus Lietuvos Banko kovo mėnesio duomenimis, dėl išaugusių palūkanų tikrai sumažėjo naujų būsto paskolų skaičius.

Jis buvo 21 proc. mažesnis nei pernai.

Tačiau lietuviai nė kiek nemažino vartojimo paskolų skaičiaus. Jos kovo mėnesį paaugo 2,9 proc. ir toliau augo. Įmonių paskolų metinis portfelis taip pat siekė 10 proc. ir buvo dvigubai didesnis už euro zonos vidurkį (5,2 proc.).

Kita vertus, jei palyginsime tas palūkanas, kurias bankai moka klientams už indėlius, ir tas palūkanas, kurias klientai moka bankams, aiškiai matysime, kad bankai savęs neskriaudžia. Naujos būsto paskolos duodamos už 5,1 proc., o vartojimo paskolos - už 9,2 proc.

Bet už terminuotus vienerių metų indėlius bankai mokės namų ūkiams tik 1,9 proc., o įmonėms - tik 2,1 proc.

Politikai daryti įtakos negali

Gal ECB valdančioji taryba (VT), kas 6 savaites sprendžianti, kiek turėtų keistis palūkanų dydžiai, per greitai palūkanas kelia? Tačiau politikai įtakoti ECB sprendimų negali. ECB VT sudaro 6 ECB Vykdomosios tarybos nariai ir nacionalinių centrinių bankų valdytojai, įskaitant ir LB vadovą.

ECB, prižiūrintis cirkuliuojančių pinigų kiekį ir palaikantis kainų stabilumą, yra nepavaldus politikams. Banko finansinės lėšos, kurių pagrindas - euro zonos nacionalinių bankų įdėti pinigai, yra atskirtos nuo ES lėšų.

ECB draudžiama teikti paskolas ES organams ar nacionalinėms valstybinio sektoriaus institucijoms.

Vienintelė politikų kontrolė - ECB vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) kiekvieną metų ketvirtį perskaito pranešimą Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui.

Komentuoja buvęs Lietuvos Banko valdybos narys Prof. Vaidievutis Ipolitas GERALAVIČIUS:

- Kodėl ECB vėl pakėlė palūkanų normas?

- Viskas pakankamai elementaru. Palūkanų normų kėlimas yra tam, kad sumažintų infliaciją, o infliaciją sumažinti dabar realiai negalima niekaip kitaip, tik mažinant vartojimą.

Netgi mažinant investicijas, kas nėra labai gerai.

Kadangi buvo tiek pritvindyta pinigų, reikia juos dabar kažkaip išsiurbti. Tai šitokiu štai būdu, jie, pinigai, ir yra išsiurbiami. Nieko čia nepadarysi. Reikės pakentėti.

Žinoma, kai didinamos palūkanos, iš karto paskolos brangsta ir jų paklausa, aišku, tampa mažesnė. Tai reiškia, kad ir vartojimas mažės. Tai labai paprasta. Bet principas yra geras. Aš nenoriu sutikti su tais išminčiais, kurie sako, kad palūkanų didinimas neveikia infliacijos. Veikia!

- Bet komerciniai bankai vis vien išloš? Nes bankų mokamos palūkanos už indėlius yra mažesnės nei palūkanos, mokamos už būsto ar kitokias paskolas?

- Bankas visada ims didesnes palūkanas už paskolas nei mokės už padėtus indėlius. Visada, visur ir visais laikais. Kadangi bankai visada siekia pelno. Jei jie darys atvirkščiai, jie turės minusą.

Deja, bet taip yra.

- O pelnas iškeliaus į Skandinaviją?

- Čia žiūrint, kur tie pelno pinigai bus investuoti. Seniau tikrai grįždavo į Skandinaviją, bet dabar, kiek žinau, taip nėra, dalis pinigų yra refinansuojami.

Bet ne tame reikalas. Skandinaviški bankai yra mūsų ir bėda, ir gerbūvis, sakyčiau, ir gerovė, nes kažkada jie sutvarkė mūsų bankinę sistemą, kurios neturėjome. Tačiau dabar jie naudojasi savo oligopoline padėtimi ir ima palūkanas, kurios kitose ES valstybėse atrodytų baisiai. Lietuvoje būsto palūkanos yra 1,5 karto didesnės negu ES vidurkis. Tai nėra gerai.

O kodėl taip yra? Čia viskas yra labai trivialu, kadangi tai yra oligopolija. Lietuvoje iš esmės yra du dideli bankai ir dar „Luminor" - toks truputį mažesnis. Na, ir viskas! Visa mūsų bankų sistema! Tai kaip jie nepasinaudos proga ir nenulups iš vartotojų daugiau pinigų? Aišku, kad nulups!

- Lietuva yra maža valstybė, turinti tiek ekonomistų! Tačiau niekaip nesugeba susidoroti su infliacija?

- Taip, ji viena didžiausių ir dar bus vos ne didžiausia metų gale. Ir mane tai labai stebina. Kad tiek daug yra pinigų Lietuvoje. Negaliu net suprasti.

Bet mes taip ir elgiamės - jeigu kas, iškart didinamos pašalpos, išmokos. Visur. Žemdirbiams sausra - duok pinigų. Tam - tas, anam - vėl kažkas - duok pinigų. Ir valstybė duoda, duoda, duoda! Juk ne visada reikia duoti, reikia truputį ir galvoti.

Pavyzdžiui, pasako valstiečiai, kad, oi, pasėlių draudimas kainuoja labai daug, o gal sausros nebus. Bet vairuotojai irgi draudžiasi, negalvodami, kad padarys avariją, o valstiečiai nesidraudžia, nes galvoja, kad sausros nebus.

Visur mes taip elgiamės. Pinigus pilam, pilam, pilam, o dabar juos reikia išsiurbti.

Aš irgi negaliu įsivaizduoti, kaip tarptautinė konkurencija nesutvarko šitų kainų Lietuvoje, nes, kur nepasižiūrėsi, kitur jos mažesnės. Bet Lietuvoje yra oligopolis - iš esmės pas mus yra keturi didieji prekybos tinklai.

Tai oligopolija, jie visada gali susitarti dėl kainų. Todėl pas mus maisto kainos yra, jeigu ne pačios didžiausios, tai vienos didžiausių ES. Kaip gali būti kitaip, jeigu konkurencija yra per maža?

O Konkurencijos taryba, mano akimis, tik išpučia žandus ir vaizduoja, kad viskas gerai!