Vilius Kavaliauskas: "Didysis Rostropovičius ir Lietuva"

Vieną 1986-tų dieną Arbit Blatas pakvietė užbėgti į jo studiją Niujorke: turįs „įdomų svečią“. Tas svečias buvo Mstislavas Rostropovičius, jau kurį laiką neįleidžiamas į TSRS.

Prie svečio Blatas kalbėjo pabrėžtinai lietuviškai. Vėliau supratau: ne dėl pasigyrimo esant „litvaku“, nes ir svečias save kildino iš LDK.

Gal tada dar nesupratau violončelės virtuozo pasaulinės reikšmės.

Pasaulis išgirdo jį 1989-tų lapkritį prie griaunamos Berlyno sienos (kam viena diena paskubėjau išvykti iš Berlyno?), o 1991-ųjų rugpjūtį perversmo apimtoje Maskvoje jis laikė miegančio demokratijos gynėjo automatą (nuotr. deš.).

Net 1991-ųjų sausį Lietuvos kameriniam orkestrui gastroliuojant Ispanijoje, Didysis maestro padėjo prof. Sauliui Sondeckiui priminti mūsų krašto laisvę.

Prezidentas apdovanojo M.Rostropovičių aukštu Gedimino ordinu. Tai buvo abipusė garbė – jam ir Lietuvai.

Šiandien Mstislavui Rostropovičiui būtų sukakę 95 metai.

Organizatorių nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder