Viktoras Uspaskich: Raginimas nustatyti, kad minimali mėnesinė išmoka už vaiką būtų ne mažesnė kaip 150 Eur, po truputį juda į priekį

Svarbu suvokti ir bendrą Lietuvos gimstamumo situaciją, kuri tikrai nėra gera. Per pastaruosius beveik 30 metų gimusiųjų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei per pusę (56 proc.)".

Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje visi tikėjosi, kad karantininis periodas suteiks moterims ir vyrams daugiau galimybių praleisti laiką kartu ir paskatins aktyviau veikti vaikų gaminimo „fabrikėlius".

Tačiau atsitiko atvirkščiai - neaiškumas dėl ateities vaikų gimstamumą kaip tik sumažino, nes tėvams tapo sunku prognozuoti savo galimybes išlaikyti šeimą.

Be abejo, prie to prisidėjo ir chaotiški, neprognozuojami Vyriausybės sprendimai.

O dar visų atmintyje gyvi prisiminimai apie A.Kubiliaus vadovaujamą konservatorių Vyriausybę, kuri ne tik neskatino, bet dar ir norėjo nurėžti žmonių pajamas.

Tad atėjus naujai, visagalio „kovido" sukeltai krizei, padidėjo ne vaikų „darymas", o kontraceptinių priemonių naudojimas. Žmonės sumažino savo išlaidas.

Tą pastebėjo ir bankai, nes per pandemiją žmonių santaupos banko sąskaitose lyg ir turėjo mažėti, bet įvyko priešingai - žymiai išaugo bankuose laikomos žmonių santaupos.

Kai kas galvoja, kad vaikų gimstamumas sumažėjo dėl vakcinavimo. Tai būtų kito straipsnio tema, nes ji yra platesnė ir reikalauja remtis įvairių mokslininkų tyrimais ir prognozėmis. Bet, mano manymu, tai irgi turėjo nemažai įtakos.

Taip pat yra nuomonių, kad tam įtakos galėjo turėti neefektyvus pandemijos valdymas, dirbtinai sukeltas stresas, psichologinė būsena. Tai irgi yra tiesa.

Ir, aišku, konstatuojama, kad visame pasaulyje pastebimai sumažėjo vyrų ir moterų vaisingumas. Tai skaičiuojama jau net ne procentiniais punktais, ne nuošimčiais, o dešimtimis procentų.

Tai yra tiesa ir verčia visus susimąstyti apie sveiko/žalingo gyvenimo būdo įtaką, apie valdžios priimamus sprendimus, apie ekologiją lokaliai ir globaliu mastu.

Aišku, nemažą įtaką turėjo ir pasikeitęs vertybinis požiūris, šeimos politika, visos naujovės, kurias ypatingai stumia ši valdžia ir taip skatina gimstamumo mažėjimą.

Bet vis tik daugiausiai nulemia žmonių nepasitikėjimas sistema, valstybe, besikeičiančios vertybės, ekonominis nestabilumas, emigracija ir, žinoma, žmonių finansinės galimybės išauginti vaiką - suteikti jam galimybę lavintis, studijuoti ir t.t.

Tad laikydamasis pažado atsiskaityti jums už savo šios kadencijos darbus EP, noriu pristatyti mano paruoštą rezoliuciją, prie kurios dar yra ruošiamas papildomų priemonių tęsinys, kurias pristatysiu netrukus.

Taip pat pristatau jums diskusiją ir susirašinėjimą su Europos Komisija (EK) ir, žinoma, pačią rezoliuciją, kuri ragina ES imtis priemonių ir padidinti vaiko išmoką ne mažiau nei 150 eurų per mėnesį, tai reiškia, kas gali mokėti daugiau - prašom ir sveikinam.

Esu tikras, kad mums esant vienoje bendrijoje vaikai neturi būti skirstomi pagal šalių ekonominį išsivystymą arba nacionalinės valdžios nesugebėjimą sukurti vienodų sąlygų vaikams visoje ES. Todėl visų Europos vaikų startinės pozicijos turi būti vienodos.

Džiugu, kad rezoliucija buvo priimta dar 2019 m. pabaigoje, o diskusija su Komisija vyko 2020 m. ir šiandien jau pastebimai matosi ES valstybių narių judėjimas šiuo klausimu (noriu patikslinti, kad rašant rezoliuciją arba užduodant klausimą raštu EP yra ribotas ženklų skaičius tekste, todėl išsiplėsti ir smulkiau aiškinti iškilusią problemą neišeina - tik iš esmės ir lakoniškai).

Negaliu nepaminėti, kad lygiagrečiai šiuo klausimu rūpinasi ir Seimo Darbo partijos frakcija - Vytauto Gapšio ir Andriaus Mazuronio iniciatyva Lietuvos parlamente buvo paruoštas ir užregistruotas įstatymo projektas, bet valdantieji vis dar nesugeba atsižvelgti į būtinumą išspręsti šį klausimą visa apimtimi.

V.Uspaskich: Raginimas nustatyti, kad minimali mėnesinė išmoka už vaiką būtų ne mažesnė kaip 150 Eur, po truputį juda į priekį

Su pagarba, nepriklausomas Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.