Vidmantas Valiušaitis: Dabar matyti, kad rusai "apsikasinėja apkasuose"

Nesu, žinoma, karo ekspertas, nežinau daugelio svarbių dalykų, pagal kuriuos galima būtų daryti vienokias ar kitokias pagrįstas išvadas. Sprendžiu tik iš paviršutiniškų viešojoje erdvėje prieinamų duomenų.

Po mėnesį trunkančio Putino karo, akivaizdu, kad Rusijos taktika keičiasi.

Nepavykus "blitzkrieg'ui", susidūrus su nelauktai atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu, pakankamai konsoliduota ir gana ryžtinga Vakarų laikysesa (tai irgi, manau, Rusijai buvo staigmena), patyrus milžiniškų nuostolių karo lauke ir jau palaipsniui patiriant vis reikšmingesnes ekonomines pasekmes, tai buvo neišvengiama.

Tačiau ar tai jau artėjančios karo pabaigos ir Ukrainos netolimo laimėjimo ženklai drįsčiau abejoti.

Prisiminkim Korėjos, Vietnamo, Afganistano karus...

Juose irgi iš esmės Sovietų Sąjunga, o iš esmės komunistinė Rusija, kariavo su Vakarais viena, ir resursų jiems užteko ilgam.

Nepaisant to, kad anuo metu irgi buvo uždara valstybė, gyveno be Vakarų technologijų, patogumų, etc.

Dabar matyti, kad rusai "apsikasinėja apkasuose", t.y. įsitvirtina užimtose pozicijose, nes veržimasis pirmyn kainuoja "per brangiai".

Visų pirma žmonėmis. Per mėnesį jie neteko tiek, kiek per visą Afganistano karą. Apie karinę techniką jau nekalbu - ten skaičiai nesulyginami.

Kokia viso to išvada?

Norėčiau apsirikti, bet spėju, kad nauja taktika, neįstengus įgyvendinti pradinių tikslų (per 72 val. užimti Kijevą ir pastatyti marionetinę vyriausybę), - užimtose teritorijose sudaryt faktiškai neįmanomas gyventi sąlygas, tokias, kokios dabar yra, pavyzdžiui, Mariupolyje, Charkove, etc.

Tuo pačiu išvarant iš jų žmones (kitą dalį pagrobus ir išvežus į Rusiją).

Jau beveik 10 proc. Ukrainos gyventojų buvo priversti bėgti į užsienį, o net 25 proc. paliko savo namus ir glaudžiasi kitur savo šalyje.

Taigi, jau apie 10 mln žmonių ne tik nebegali, bet ir nebeturi kur grįžti.

Kam tokia padėtis naudinga? Tik Putinui. Bent kaip laikina išeitis.

Ypač kai jokio atsitraukimo jis neturi.

Kam rūpi kaip gyvena žmonės Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Padniestrėje, nekalbu jau apie Lugansko ir Donecko sritis?

Pavertus Ukrainą pozicinio karo ir ilgam įšaldyto konflikto teritorija (panašiai kaip tai buvo Irano ir Irako karo 1980-1988 m. metais), Putinui būtų tam tikra išeitis.

Jis galėtų visa tai rodyti, kad Ukraina "ne valstybė", kaip jis nuolat kartojo. Jeigu negalima kol kas kitaip.

O kitaip vargu ar bus galima. Rusijos, net ir sankcijų prislėgtos, ištekliai vis dėlto milžiniški, čia ne Šiaurės Korėja, kuri irgi su sankcijomis daugelį dešimtmečių gyvena.

O Ukraina - irgi ne Suomija ir ne Baltijos valstybės, kurias su pypke Stalinas stumdė. 40 milijonų žmonių yra daug.

Jau dabar jos kariuomenė 250 tūkst. ir apie 300 tūkst. rezervas.

Jeigu gaus dar ir užtektinai ginklų, konfliktas gali tęstis, deja, ilgai.

Kadangi puolamųjų ginklų, kuriais ukrainiečiai galėtų rusus išstumti, vargu ar gaus. Norėčiau klysti.

Nebent įvyktų koks nors rūmų maištas, kas Rusijos politinei tradicijai, pradedant carų likvidavimo istorijomis, būtų pakankamai įprasta.

Saugumo viršininkams uždėtas namų areštas, dingę iš viešosios erdvės gynybos ministras ir ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas - irgi tam tikri ženklai, kad ten kažkas vyksta.