Verslininkas Čičvarkinas: Putino idėja gyventi, kol jų caraitis sūnus su Kabajeva galėtų tapti įpėdiniais

Apie V. Putino "planus" dėl tariamo gimnastės Alinos Kabajevos sūnaus, galimą Rusijos verslininko Romano Abramovičiaus apnuodijimą, labdaringą veiklą, planus švęsti Ukrainos pergalę ir tai, ar jis planuoja grįžti į Rusiją, interviu papasakojo verslininkas Jevgenijus Čičvarkinas.

- Jevgenijau, na, matote, mes esame Kijevo centre. Žiūrėk, koks grožis...

- Tai yra gražu.

- Kadaise bolševikai susprogdino šią katedrą, bet dabar - beje, padedant broliams [Vitalijui ir Volodymyrui] Kličko - ją atstatė.

- Ką gi, bolševikai pridarė daug netvarkos ir būtų pridarę dar daugiau, jei [prezidentas Volodymyras] Zelenskis ir jo bendražygiai pirmąją dieną būtų bent kiek suabejoję. Jie būtų viską čia sugadinę.

- Dabar - ar matote, ką daro bolševikai Leningrade?

- Jie ne bolševikai - jie yra orda.

- (juokiasi).

- Jie dar blogesni.

- O štai garsusis paminklas Bogdanui Chmelnickiui - Kijevo simbolis. 

- Na, jis bus geriau išsaugotas. Jie turi pakankamai. Tai ne smegenys, ir negalima sakyti, kad jie turi "pakankamai smegenų". Jiems užtenka beprotybės, kad galėtų šaudyti ir čia.

- Žinoma, kad jie yra.

- Labai bijau, kad kai jie supras, jog viskas... Jie vis dar nesuvokia, kad tai viskas. Tai bus "nesuprantu tavęs". Štai ko aš labai bijau.

- Ar manote, kad taip gali nutikti?

- Ar galite įsivaizduoti: beprotis, kuriam kilo paranojiška idėja, kuri neišsipildė? Juk mes nesame psichiatrijos daktarai. Tai mokslų daktarai, kurie gali susirinkti konsultacijai, o čia - rimtas, klinikinis atvejis.

- Pacientas yra sunkus, ar ne?

- Pacientas yra daugiau nei sunkus. Ir be to, jis savo simptomus krauna į televizorių kaip kasetinius šaudmenis ir sprogdina juos iš Ostankino 140 milijonų žmonių, kur tik gali, kur tik rusų televizija dar veikia.

- Taip pat ir Kijevo brangakmenis - Šventosios Sofijos katedra. Stulbinanti. Šventosios Sofijos aikštė. Ji graži. 

- Taip. Mano draugas turi butą už jos su terasa ant stogo. Ir štai toks mūsų vaizdas pastaruosius aštuonerius metus, regis. "Kur tu buvai aštuonerius metus?" - "Mes gėrėme senovinį šampaną su vaizdu į Sofiją".

- Kaip kas nors galėtų mėginti tokį dalyką, tiesa? Toks grožis, toks šventumas...

- Taigi jis tikrai įsitikinęs, kad [Maskvos meras Sergejus] Sobjaninas sudės švarias ir geras plyteles, čia bus tvarka ir policininkai. Ne šiaip tokia tvora, o tikrai didelė. Ir bus ženkliukai, ir veidų atpažinimas. Ir bus tvarka.

O jūs su savo laisvu stiliumi viską laikote netvarkoje. Jis tuo visiškai įsitikinęs. Jis melsis prie Lavros. Jis ir ten įves tvarką. Visur bus čekistų kunigų, o ne velnių.

Nuotrauka: Sergejus Krylatovas / Gordonua.com

- Lavroje jau turime čekistų kunigų.

- Na, jie nesuspėjo.

- Bet, regis, tai ir viskas. Sakykite, jūs esate protingas žmogus, pažįstate tuos čekistus.

- Aš, matyt, nesu toks protingas.

- Arba tu jų taip gerai nepažįsti. (Juokiasi). Ar galėjai įsivaizduoti, kad jie taip bėga?

- Na, aš iki paskutinio nepatikėjau. Sausio 15-ąją ar 14-ąją parašiau postringavimus į niekur. Rašiau, kad jeigu Ukrainos vadovybė ar Zelenskis tai perskaitytų ir patikėtų - ir iš karto leistų parduoti ginklus - bent jau tiems žmonėms, kurie gali būti patikrinti kaip atsakingi piliečiai, kaip yra Izraelyje ar Viskonsine...

- Šveicarija.

- Šveicarija. Penkioliktą ar keturioliktą dieną - na, penkias savaites prieš tai - rašiau, kad jei mano balsas turės kokį nors poveikį, aš... Bent jau - nežinau - atiduočiau 2 milijonus ginklų.

Akivaizdu, kad tokioms operacijoms kaip "Tannenbaum" ruošiamasi iš anksto. Tai operacija, kuri nepavyko Reichui: jie nedrįso jos vykdyti, nes Šveicarijoje nebuvo sprendimų priėmimo centro.

Išleidę įsakymą jie nurodė, kad kiekvienas kaimas būtų ginamas, ir kiekvienas kaimas buvo visiškai apginkluotas. O ten įsakymo esmė buvo tokia, kad jei išgirstų, jog centras krito ir kapituliavo, priimti tai kaip dezinformaciją - priešintis iki galo.

Aišku, kad, kaip dabar matome, tikriausiai buvo galima šį įstatymą padaryti gudriau ir apginkluoti padoriąją dalį. Padorius žmones lengva identifikuoti. 

- Taip, taip.

- Ir dar tai padaryti. Manau, kad po karo ginklas bus legalizuotas, tikiuosi. Nes jo bus tiek daug po ranka, kad valstybė tiesiog privalės jį pripažinti.

- Kaip manote, kodėl Putinas užpuolė?

- Jis nematė jokių perspektyvų išlaikyti savo reitingus ir valdžią. O karas viską nurašys. Ir tai yra šventas karas, ir jis pasiima teritorijas.

Taigi, jei kas nors bus blogai, jei bus blogai, jei bus nelaisva, jei bus atimtas verslas, jei bus padidinti mokesčiai - viskas vardan šventos ir didžios idėjos, sąlyginai.

Praėjusią vasarą Rusija turėjo du sąjungininkus: naftą ir dujas. Dujų istorija visiškai žlugo.

- Kaip manote, ar jis turi ligotą galvą? O gal jis viską protingai apskaičiavo?

- Idėja maniakiška, bet jis tikrai nėra kvailys. Kvailys to nebūtų padaręs. Jis nėra kvailys. Jis tikrai talentingas žmogus, tik...

Jis galėjo viską apskaičiuoti nuo pat pradžių, bet pradiniai įvesties duomenys buvo neteisingi. Pradiniai įvesties duomenys yra tokie, kaip žmonės nebus laimingi, nebus laimingi, nebus laisvi.

Didybės jausmą, kuris yra nuostabus priedas, ten, prie olimpinių pergalių, prie voverės strėlių paleidimo į kosmosą, prie Dniepro hidroelektrinių, prie didžiųjų plieno gamyklų, gal jis pritvirtino prie destruktyvios mašinos, iš kurios žmonėms nieko gero nebus.

Dabar jis laikosi tik ant naftos. Praėjusią vasarą Rusija turėjo du sąjungininkus: naftą ir dujas.

- Dujos yra viskas.

- Dujų istorija visiškai žlugo. Turiu omenyje tai, kaip jis norėjo visus išsukti... Adata į Europą nutrūko.

- Ar pamenate, kaip jautėtės sužinoję, kad prasidėjo karas? 

- Taip, pakeičiau savo automobilio numerį.

- Kodėl?

- Dabar jis yra "P*ZDEC".

- Ar važinėjate po Londoną su numeriu "P*ZDEC"?

- Taip.

- Ar Londone jie žino, kas yra P***?

- Žinai, kartą išbėgo moteris ir pasakė: "O, o, o, tai mano sesers gimtadienis gruodžio 13-ąją".

- (Juokiasi). Bet juk taip jautėtės?

- Tai nepasikeitė. Visi skaičiavome, kas bus toliau. Nenorėjome tuo tikėti, bet skaičiavome: paskui ateis nesąžininga šalis... Vienintelis dalykas, kurį mes, nepaisant to, kad mes tai sakėme, ir Vilniuje buvo forumas likus kelioms savaitėms iki karo...

- Ar šiandien esate visiškai tikras, kad Rusija bus nugalėta?

- Kas yra "pralaimėjimas" ar "pergalė"?

- Geras klausimas. Kas yra "pralaimėjimas", kaip jį supranta ukrainiečiai? Ukraina pasiekia 91 sieną, Rusija demilitarizuojama, denacifikuojama, Rusija atgailauja ir pagaliau moka reparacijas. Ir Putino Kremliuje nėra. Nes jei Putinas yra Kremliuje, anksčiau ar vėliau jis vėl atvyks.

- Šiuo metu tokio scenarijaus nematau kaip labai tikėtino.

- Ar išvis taip yra?

- Šiuo metu aš jo vis tiek nematau. Manau, kad tikimybė vis dar labai maža. Nes niekas nenori susipykti su Putinu, kai jis manipuliuos branduoliniu mygtuku ir pakels...

- Ar jis manipuliuos branduoliniu mygtuku? Ar amerikiečiai ir kinai jam dar nepakankamai paaiškino?

- Jis tikrai dar šiek tiek juo grasins. Ir visi tie pasmerktieji lėktuvai vis tiek skraidys pirmyn ir atgal. Tai paskutinis likęs argumentas. Paskutinis. Ir jie tikrai jį naudos.

- Kas jums yra pergalė?

- Turėsiu labai nepopuliarų atsakymą. Jie gali manęs neįsileisti.

- Na, mes čia sakoma tiesą.

- Bet aš vis tiek jums pasakysiu. Net jei negalėsite atgauti teritorijos...

- Kokią teritoriją?

- Dvidešimt ketvirtąją [2022 m. vasario 24 d.].

- Ar pripažįstate, kad net iki 24-osios gali nepavykti jos grąžinti?

- Ar žinote, kokios čia Donecko gyventojų nuotaikos? "Nenoriu gyventi vienoje šalyje su šiais žmonėmis. "Bet jis gali toliau man dūrinėti į nugarą..." "Ir niekas mūsų ten visai nenori. Pastatykite tvorą". Tokių dalykų esu girdėjęs daug.

- Žinau, kad ne. Didžiulis skaičius Donecko gyventojų - didžioji dauguma - išvyko, kai tik viskas prasidėjo.

- Aš tai suprantu. Bet dalis - jau aštuonerius metus - daro gerą verslą Maskvoje ir Maskvos srityje, Sankt Peterburge.

- Ir Kijeve, ir Europoje.

- Ir Kijeve, ir Europoje.

- Ką gali ir turėtų daryti Vakarai? Sakykime taip: turi ir gali.

- Gali daryti viską ir turi daryti viską. Čia apskritai nieko negali būti.

- O kas šiandien jį stabdo?

- Viskas, ką parašė [AFU vyriausiasis vadas Valerijus] Zalužnyj, - viskas turi būti įvykdyta.

- O kas stabdo Vakarus?

- Manau, kad taip jie derasi.

- Su kuo?

- Žinoma, su Putinu. Jie vis dar mato jo pusę... [NATO generalinis sekretorius Jensas] Stoltenbergas prieš kelias savaites Ramšteine sakė, kad "mes norime parodyti Putinui, kad jis padarė didžiulę klaidą, lemtingą klaidą".

Taigi jie bendrauja su Putinu tiekdami arba netiekdami ginklus, darydami jam įtaką. Jie vis dar mato jį prie derybų stalo. Tai yra didelė problema.

- Jie dar nieko nesuprato, kaip manote, iki galo?

- Jie nėra drąsūs žmonės. Kodėl visur rašoma "Būkite drąsūs kaip Ukraina"? Todėl, kad jie visai nėra drąsūs. Visiškai.

- Bet [JAV prezidentas Joe] Bidenas pasirodė esąs drąsus žmogus? [Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas] Johnsonas.

- Na taip. Lengva būti drąsiam, kai užtenka pasakyti, kad ateini, ir niekas nėra arti mygtuko.

- Ne. turiu omenyje net žingsnius, kurių jis ėmėsi Ukrainos atžvilgiu.

- Johnsonas buvo drąsus, nes buvo pirmas ir nes tuo metu visi dar dvejojo ir svarstė, kaip bus. Nes jiems nebuvo aiški ateitis, ar Ukraina bus nepriklausoma, ar ne.

- Ar pažinojote Johnsoną?

- Mačiau jį iš arti, bet nemanau, kad jis mane atpažino. Pasisveikinau, kaip ir su Kameronu. Bet ne tiek, kad galėčiau paprašyti arbatos.

- Gerai. Eime toliau. Vakarai gali ir turi. Ar Vakarai greitai suteiks jums tai, ko jums reikia?

- Ne. Taip, jie duos. Greitai - ne. Kas yra "greitai"?

- Na, nedelsiant.

- Na, tai neįvyks iš karto. Matyt, tai duos lėtai, palaipsniui, prireiks daug laiko išvirti Putino varlę, kaip sakė Kochas. Manau, kad maždaug taip ir bus.

- Ir visa tai yra prekyba?

- Tai yra prekyba. Ciniška.

- Košmaras.

- Na, taip aš tai matau. Galiu klysti. Nesu Nostradamas. Taip aš tai matau. Iš savo pozicijos matau taip. Jei gyvenčiau Kijeve, gal matyčiau kitaip. O iš Maskvos būtų atvirkščiai.

- Ar bendraujate su kuo nors Maskvoje, Sankt Peterburge?

- Taip. Su buvusiais kolegomis.

- Ką žmonės sako?

- Dažniausiai tai, kas užrašyta ant automobilio, ant valstybinio numerio. Nes aš apskritai turiu normalių žmonių. Kažkas pakuojasi, kažkas viską padarė, kad vaikai išvažiuotų. Kažkas susitelkęs, kaip koncentracijos stovykloje, į mažus, paprastus, kasdienius malonumus.

- Ar Rusijoje suprantama, kas vyksta su mumis ir kas vyksta su jais? Ir jei taip, koks apytikslis procentas? Štai kiek yra žmonių, kurie viską supranta?

- Tų, kurie supranta, kad nesąžininga šalis yra smūgis ekonomikai, - 80 proc. supranta.

- Ar jie tai supranta?

- Jie tikrai supranta. Ir ar jie mano, kad tai priimtina, įmanoma, ir ar jie vis dar laiko Putiną kažkaip teisėtu? Na, jų tikriausiai yra 35 %.

- Ar jie taip galvoja?

- Taip. Taigi jis turi palaikymo grupę...

- Ką, 65 proc. jau nebeturi?

- Jie tiesiog nieko nesako. Jie nesutinka įvairiais būdais. Na, žiūrėkite, man žmonės davė, aukojo, kad atvežčiau čia vaistų. Tik pagalvokite apie tai. Ten yra daug pilkos spalvos gradacijų. Žmonės mokėjo savo gana didelius pinigus, pasitikėdami manimi, kad nupirksiu vaistų.

- Taip.

- Galime prie jo prieiti - atidarykite jį, jei norite. Taip?

- Mes demokratiški. Žinoma, kad taip. Tai Ukraina - visiška demokratija. Mes norime ten, mes norime čia.

- Žinoma, karo metu laisvė labai nukenčia.

- Žinoma. Žmonės aukojo. Taip?

- Žmonės aukoja. "Štai aš ateinu vakarienės..." Turėjome dvi vakarienes, 24-ąją ir artėjančią 10-ąją.

- Taip, aš prisimenu.

- Per 24-ąją gavome tiek, kiek norėjome. Pačią paskutinę dieną.

- Kiek surinkote?

- 240 000 svarų sterlingų už tiesioginius bilietus. 10 000 buvo bilietai, į kuriuos neatvyko žmogus: jis manė, kad 24-ąją valgyti krabus yra amoralu. Bet jis nori padėti, todėl nusipirko bilietą - ir neatėjo. Tai sąmoninga pozicija.

- Taip, taip ir yra.

- Aš tai labai gerbiu. Kol reklamavome vakarienę - be kita ko, su jūsų parama, labai ačiū...

- Taip, taip.

- Labai daug. Mes, rusai, turime galvoti, ką daryti su mūsų vargše šalimi po Putino.

- Šalis yra turtinga.

- Taip, šalis turtinga, o žmonės skurdūs. "Ir aš visai nenoriu girdėti apie didvyrius. Aš noriu, kad žmonės nekentėtų nuo mūsų kiaulysčių. Taigi nusipirkite tiek vaistų, kiek jums reikia. Jei reikės, sumokėsiu daugiau. Man labai nepatinka, kad tai daroma mano vardu. Kaip tai yra?

- Na, yra įvairių nuomonių.

- Skirtingos nuomonės. Aš pasakiau: "Labai ačiū".

- Bet ar jūs davėte pinigų?

- Žinoma, daviau.

- Toks smūgis kalbai ir rusų kultūrai, kokį sudavė Putinas, bolševikai - ne.

- Katastrofa.

- Bolševikai to nepadarė.

- Bet žinote, kita katastrofa: ši didinga rusų kultūra negalėjo išugdyti rusų žmogaus. 

- Ji negali ugdyti. Naujųjų metų išvakarėse nebedaro "Lengvo paukščio", o ten yra puikus filmas, kuriame Barbara Brylska sako: "Aš esu mokytoja mokykloje. Mokytojų klaidos ne iš karto matomos, bet jos taip pat labai skaudžiai veikia visuomenę". Joje yra labai raudona frazė.

- Mane stebina, kad ši kultūra negalėjo išauklėti rusų kalbos žmogaus. O mes matėme visiškai kitokius rusus: susigūžusius, baisius...

Šaltinis: gordonua