Uosto direkcijos planuose - vandenilio gamyba ir „išpilstymas“ Klaipėdos centre?

Panašu, kad artimiausiu metu pavojingų objektų sąrašas mūsų mieste gali prasiplėsti.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu neseniai atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija (PAV) dėl žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtros Klaipėdos uoste.

Minėtą vertinimą atliko UAB „Kelprojektas“. Stebina, kad tokį specifinės paskirties poveikio aplinkai vertinimą ruošia įmonė, kuri savo veikloje žinoma, kaip kelininkų projektavimo įmonė.

Ar tikrai yra sukaupta pakankamai kompetencijos, juk čia kalba eina apie vandenilio gamybos cheminius procesus ir jo papildymo punktų įrengimą?

Kažkodėl, gerokai paparastesnes studijas KVJUD užsako įvairioms užsienio kompanijoms, o čia, kai projektas labai rimtas ir reikalaujantis išskirtinai specifinių žinių, yra pasitelkiama kelininkų- projektuotojų kompanija? Daugiau, negu keista.

Pagal PAV analizuojamos dvi vietos, kur toks objektas galėtų atsirasti - Nemuno g. 8A ir Nemuno g. 40. Abi šios vietos yra mieste, gyvenamos žmonių, šalia veikia įvairios įstaigos.Šalia Nemuno g. 8A yra įsikūrusi Naujoji Smiltynės perkėla.

Keltu nuolat keliami automobiliai, sunkusis transportas, žmonės, labai arti veikia viešbutis.

Pagal PAV nurodytą etapiškumą, numatoma ūkinės veiklos pradžia jau 2025 m. balandžio 1 d.Planuojamas ūkinės veiklos Nemuno g. 8A plotas- 686,72 kv.m., Nemuno 40- 815,02 kv.m.

Ar tikrai, vandenilis yra tokia nekenksminga ir nepavojinga žmonėms ir aplinkai medžiaga, kaip rašoma PAV studijoje? Šioje vietoje gal praverstų keli moksliniai faktai.

Termobranduolinė bomba, arba vandenilinė bomba- branduolinis ginklas, kurio veikimas pagrįstas vandenilio izotopų sinteze.

irmą kartą dirbtinė nevaldoma termobranduolinė sintezė sukelta JAV termobranduolinėje bomboje 1952 m.

1961 m. spalio 30 d. Sovietų Sąjunga Naujosios Žemės poligone išbandė galingiausią vandenilinę bombą „Caras“, kurios galia siekė 58 Mt.

„Caro bomba“ sukėlė didžiausią iki šiol žmogaus sukurtą sprogimą, kurio metu grybo formos debesisi pakilo į daugiau nei 40 km aukštį- maždaug 4,5 karto aukščiau už Everesto kalną- o sprogimo bangos tris kartus apskriejo visą pasaulį.

Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandinės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.

Glumina ir stebina KVJUD užmojai tokius pavojingus objektus statyti praktiškai miesto centre, kur vyksta intensyvus nuolatinis žmonių judėjimas.

Net suskystintų dujų terminalas yra įrengtas pietinėje uosto dalyje, toliau nuo urbanizuotų teritorijų, o vandenilio, kuris yra gerokai pavojingesnis už suskystintas dujas, gamybos ir papildymo punktų plėtra yra planuojama miesto centre arba pietinėje dalyje prie žmonių gyvenamųjų teritorijų, ūkinę veiklą vykdančių bendrovių.

Vykdant PAV nesiteikiama informuoti, net šalia veikiančias įmones, įstaigas, paskleisti plačiai žinią miesto gyventojams.

Tai yra ypač pavojingas objektas, keliantis grėsmę visai Klaipėdai ir jos žmonių saugumui. Matyt, norima visus reikalus sutvarkyti patyliukais ir padovanoti „vandenilinę bombą“ Klaipėdos žmonėms?

Tai visiškai neatitinka miesto interesų, tačiau niekas nesiteikė miesto vadovų ir atsakingų institucijų informuoti apie tokius KVJUD ketinimus.

Norisi paklausti, koks čia vaidmuo tenka savivaldai? Ar tikrai, įgyvendinant tokius visai miesto bendruomenei aktualius projektus, galima taip ciniškai ignoruoti Klaipėdos savivaldybę?

PAV ataskaitoje bandoma prisidengti žalumu, suprask, kad vandenilis yra labai ekologiškas produktas. Bandoma prisidengti kilniais ekologiškais tikslais ir ES prioritetais bei dokumentais.

PAV Įvade (12 psl.) rašoma: „Viena iš priemonių, mažinti anglies dvideginio, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į aplinką, yra vandenilio, kuris gali būti gaminamas visiškai nenaudojant iškastinio kuro, gamybos ir jo naudojimo infrastruktūros plėtra.

Vandenilį galima naudoti kaip žaliavą, degalus, energijos nešiklį arba energijai kaupti ir yra daugybė jo panaudojimo pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektoriuose galimybių.“

Taip pat, teigiama, kad: „Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ nurodyta, kad ES prioritetas- plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba, kuriai daugiausia naudojama vėjo ir saulės energija.“

Taip pat remiamasi Lietuvos Vandenilio sektoriaus plėtros gairėmis 2023- 2030. LR Susisiekimo ministro įsakymas 2023 kovo 10 d., pagal kurį palnuojama iki 2026 m.  antro ketvirčio Lietuvoje įrengti 4 viešuosius vandenilio pildymo punktus.

Jiems įrengti numatyta 3,6 mln eurų lėšų iš RRF.

PAV nurodoma, kad pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių planuojama ūkinė veikla atitiktų šias veiklos rūšis:

1) Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

2) Pramoninių dujų gamyba.

Tai reiškia, kad rizikos incidentų tik didėja, nes vandenilis bus ne tik gaminamas, laikomas, bet ir juo vyks transporto priemonių užpildymas.

Pagal PAV išvadas, jokių planavimo dokumentų neplanuojama rengti, iškart prašyti statybos leidimų. Tai yra nepriimtina, ruošiantis statyti tokios padidintos rizikos objektą miesto centre.

PAV ataskaitoje taip pat teigiama, kalbant apie Nemuno 8A (18 psl.), kad: „Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, planuojamos ūkinės veiklos sprendiniai patenka į inžinierinės infrastruktūros funkcinę zoną.

Planuojamos ūkinės veiklos sprendiniai neprieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.“

Tai yra miesto bendruomenės klaidinimas, nes „inžinierinė infrastruktūra“ gali būti labai skirtinga ir kelia abejonių, kad tokio pavojingumo objektai gali būti jai priskirti.

Pagaliau, jeigu yra teisinis neapibrėžtumas, tai reikia inicijuoti miesto Bendrojo plano pakeitimus, užtikrinant, kad tokio pavojingumo objektai nebūtų statomi miesto urbanizuotose teritorijose.

Pagaliau, AB „Smiltynės perkėla“ pagal miesto BP yra paslaugų zona.

Kaip šalia paslaugų zonos gali būti statomas toks padidintos rizikos objektas?

Svarstant Nemuno g. 40 vietą nurodoma (psl. 20), kad „planuojamos ūkinės veiklos sprendiniai numatomi taip, kad nepatektų į planuojamų geležinkelio kelių koridorius. Įvažiavimas į planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietą vyks kertant planuojamus geležinkelio kelius.“

Pagal tokį modeliavimą, vandeniliu užpidytos transporto priemonės nuolat judėtų kirsdamos geležinkelio bėgius. Avarijos atveju, susidūrus su traukiniu, pasekmės galėtų būti labai skaudžios ir didžiulės.

Anot PAV rengėjų vandenilis neklasifikuojamas, kaip sprogioji medžiaga, todėl, jo gamybai ir perdavimui netaikomos LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos ir ten numatytos sanitarinės zonos.

Tačiau yra puikiai žinoma, kad vandenilis yra ypač degi medžiaga, o taip pat, susilietus su dideliu kiekiu oro, yra sprogstamoji medžiaga.

Todėl labai kvestionuotinas toks minėto įstatymo traktavimas, nes įstatyme yra numatytas „sprogiųjų medžiagų gamyba“ klasifikatorius ir šiai veiklos rūšiai taikomos specialios sąlygos bei sanitarinės zonos.

Paprastai tariant, vandenilis bus gaminamas elektros pagalba perdirbant vandenį ir atskiriant vandenilį nuo deguonies.

PAV išvadose teigiama, kad perdirbtas vanduo neviršis jokių taršos normų ir bus nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias. Prisimenant Grigeo skandalą, toks nuotekų į marias planavimas, kelia labai didelį susirūpinimą.

Gamybos proceso metu, taip pat bus išleidžiamas į orą deguonis ir iki 3 proc. vandenilio.

Reikia atkreipti dėmesį, kad PAV minima, jog trukšmo lygis vietose, kur planuojama ūkinė veikla, atitinka nustatytas sanitarines normas.

Ar tikrai? Šalia įsikūręs viešbutis „Aurora“ atliko garso matavimus. Visos nustatytos triukšmo normos tiek dienos, tiek nakties metu, yra gerokai viršijamos, kai geležinkelio bėgiais vežami vagonai.

Šalia įsikūręs viešbutis „Aurora“

Nemuno g. 8A vieta vertinama, kaip šiek tiek palankesnė vykdyti ūkinę veiklą. Dėl reljefo ir pigesnio įrengimo, nereikia išpirkti namų.

Būtų griaunamas navigacijos bokštas ir vietoje jo statomas vandenilio gamybos konteineris, o Varnėnų gatve  būtų leidžiama atvažiuoti autobusams ir lengviesiems automobiliams užsipildyti vandenilio.

Reikia tik suvokti, koks transporto chaosas kiltų esamoje teritorijoje. Jau nekalbant apie tai, kad šalia yra ypač jautrūs visuomeniniai objektai pilni žmonių ir automobilių: Smiltynės perkėla, kuri iš pietų pusės net ribojasi su vandenilio gamykla ir degaline, bei viešbutis, kuris kaip nurodo PAV organizatoriai yra nutolęs nuo objekto tik 210 m.

Planuojamoje gamybos vietoje taip pat numatoma saugoti ir kitas toksiškas medžiagas, naudojamas vandenilio gamybos procese: azotą, hidraulinę alyvą, kalio hidroksidą.

PAV autoriai rašo, kad poveikis visuomenės sveikatai dėl kvapų nebus daromas, nes vandenilis, deguonis ir azotas yra bespalvės ir bekvapės dujos.

Kas žmonėms iš tų kvapų, jeigu susidarius didelei vandenilio koncentracijai ir susilietus su oru gali įvykti galingas sprogimas. Beje, kažkodėl sprogimo pasekmių PAV specialistai nesivargina modeliuoti. Nėra pateikta jokios poveikio analizės sprogimo atveju.

Tai yra, kas nutiktų aplinkiniams gamybiniams pastatams, gyventojams, viešbučiui, naujam perkėlos pastatui su keleiviais ir t.t.

Nors galutinėse PAV išvadose rašoma, kad „Įgyvendinus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje siūlomas poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai mažinimo bei stebėsenos priemones, vertintos apimties ir parametrų planuojamos ūkinės veiklos poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai būtų priimtinas, planuojamą ūkinę veiklą būtų galima įgyvendinti ir vykdyti tiek Nemuno g. 8A, Klaipėdoje, tiek Nemuno g. 40, Klaipėdoje vertintose alternatyviose planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietose“ aukščiau išvardinti motyvai, argumentai leidžia pagrįstai manyti, kad tokių objektų atsiradimas minėtose vietose keltų didžiulę grėsmę ir pavojų Klaipėdos gyventojų sveikatai bei civilinei saugai.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto Pirmininko pavaduotojas Arūnas Tuma:

„Pirmą kartą girdžiu, kad KVJUD apskritai planuoja tokią gamybą. Man tai yra visiška naujiena.

Tai gal Uosto direkcija norėtų ir viešbutį išpirkti bei toliau vystyti svečių apgyvendinimo verslą su „adrenalino pojūčiu“, tai yra nakvynė šalia tiksinčios bombos.

O, jeigu rimtai, tai jeigu KVJUD nusprendė nauju verslu užsiimti, tai gal tegul planuojasi ten, kur jau išleido šimtus tūkstančių ar milijonus eurų studijoms.

Tai yra, naujai planuojamoje pietinėje teritorijoje, o ne miesto centre.“

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos