Televizijos reportažai - visiškas pasityčiojimas

O ten... O siaube!.. Peraugę neaiškios lyties vaikai su vyriško organo imitacija rankose kažką vapaliojo apie meilę, bučiavosi, o po kelių minučių staipėsi ir tyčiojosi pagyvenusiai moteriai už nugaros.

Negaliu patikėti, kad tokie reportažai gali būti rodomi per „žiūrimiausią" televiziją vakare, kai dar nemiega vaikai ir paaugliai, be jokių N-14 ženkliukų. Kokie ten ženkliukai, vaistų reikia po tokių reportažų ir visko mačiusiems!

Vien todėl, kad iškyla klausimas, koks tokio reportažo tikslas, kas tokius reportažus rengia, kas juos paleidžia į eterį? Tikrai ne žurnalistai! Bet ir ne rusai! Žurnalistams juk privalomas kažkoks išsilavinimas, etika, supratingumas, kas tinka žinioms, o ką reikėtų palikti už kadro.

Kam rodyti paauglius, kurie žodžiui „meilė" priskiria tik užpakalio reikalus, kurie neskaitę nei vienos knygos be spalvotų paveiksliukų ir nematę nei vieno normalaus filmo, vargu ar baigę bent pradines klases.

Kai manęs klausia, kas puola Lietuvos šeimas, taip ir atsakau - televizija. Brukamas toks mėšlas, toks vulgarumas, beskonybė, melas ir jaunimo bukinimas, kad koktu.

Gal jūs galite paviešinti ir paprašyti nušalinti iš televizijos ne tik tuos žmones, parengusius reportažą, bet ir visą TV3 vadovybę?

Noriu Jūsų paprašyti, kad paklaustumėte prezidento (prezidentūros), Šimonytės ar Čmilytės nuomonės apie tokius reportažus.

Ar jau mes tokie laisvi, kad propaguojam laisvą elgesį?

Visos sisteminės parsidavusios žiniasklaidos priemonės dirbtinai pabrėžė apie kartu su Šeimų gynimo maršu vykusias kitokias akcijas. Prieš 50 000 dalyvių buvo priešpastatytos trys akcijos: 3-5 žmonių krūvelės, dalis kurių net nekalbėjo lietuvių kalba.