Sunku patikėti, tačiau šalyje elektrą tiekia ir... „Lietuvos geležinkeliai“

O šiems vartotojams neleidžiama nei nepriklausomų tiekėjų pasirinkti, nei pretenduoti į valstybės 9 centų už kilovatvalandę kompensaciją.

Vienintelė išeitis - patiems atsijungti nuo LTG ir savo būstus laidais prijungti prie ESO tinklo, tačiau tai kainuotų tūkstančius eurų.

Neturi pasirinkimo

Į „Vakaro žinias" kreipėsi kupiškėnas Benediktas ir papasakojo, atrodytų, komišką istoriją. Tik jam pačiam situacija neatrodo juokinga. Pasirodo, jo, kaip ir dar kelių tūkstančių žmonių, elektros tiekėjas yra „Lietuvos geležinkeliai".

„Mums visą gyvenimą elektrą tiekia LTG.

Dar nuo sovietmečio tiems, kas netoli geležinkelio gyveno, nuo geležinkelio laidai nutiesti į namus.

Mūsų namas kadaise buvo tarnybinis LTG namas, kuris dabar privatizuotas. bet elektros tiekimas išliko toks pat.

Visais laikais mums elektros tarifas buvo toks, koks ir valstybės reguliuojamas.

Tačiau kai rinka buvo liberalizuota, tarifas ėmė didėti. Mums ėmė didėti prieš maždaug 10 metų, nes tada verslas privalėjo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus, tad pasirinko ir LTG.

Dabar mokame po 29,83 cento už kilovatvalandę.

Šiais milžiniškų kainų laikais tai gal ir neatrodo daug, tačiau mums sako, kad elektra tikrai brangs, nes tarifas - nefiksuotas.

Paklausėme, kaip nuo jūsų pabėgti pas kitus tiekėjus.

Atsakė: niekaip.

Galima atsijungti nuo LTG tinklų ir prisijungti prie ESO tinklų, tačiau tai kainuotų tūkstančius eurų.

Kreipėmės į ESO, ten atsakė, kad vienas įvado link namo metras kainuotų apie 100 eurų, o mums iki namo reikėtų maždaug 100 metrų", - pasakojo ponas Benediktas.

Pasak jo, žiauriausia, kad ne tik negalima pereiti pas kitą tiekėją, bet ir gauti valstybės kompensaciją - po 9 centus už kilovatvalandę.

„LTG sako, kad norėtų savo elektros linijas perduoti ESO, o tada būtų ir mums galima rinktis tiekėją bei tikėtis kompensacijų, tačiau ESO iškelia didžiulius reikalavimus: pakeisti blogesnes atramas, visus krūmus palei linijas iškirsti ir t.t. Tai - didžiuliai pinigai, LTG tiek investicijų neturi.

Taip ir kankinamės. Kai pakels kainas - prapulsime, nes kompensacijos mums nepriklauso, kadangi LTG nėra tiekėjų sąraše", - baiminosi ponas Benediktas.

3000 įkaitų

LTG grupės įmonės „LTG Infra" (prižiūrinčios geležinkelių infrastruktūrą) atstovas Gediminas Petrauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad istoriškai taip susiklostė, jog žmonės, gyvenantys šalia geležinkelių, tapo įmonės subabonentais.

Tokių yra apie 3 tūkstančiai.

„Mes nesame licencijuotas tiekėjas, bet įstatymai mus įpareigoja tuos žmones arba įmones, esančias šalia geležinkelių, aprūpinti elektra", - paaiškino G.Petrauskas.

Patiems „Lietuvos geležinkeliams" nuo šios gegužės elektrą tiekia „Ignitis".

Iki tol tiekė Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO" netiesiogiai kontroliuojama tiekėja „Inter RAO Lietuva", su kuria dėl Rusijos pradėto karo bendradarbiavimas nutrauktas.

„Mes turime savo tiekėją, bet patys nesame tiekėjai. Mums kaina nustatoma pagal biržos kainą - neturime fiksuotos kainos.

Todėl natūralu, kad ir gyventojams negalime taikyti fiksuotos. O kadangi nesame licencijuotas tiekėjas, vartotojai negali pretenduoti ir į kompensacijas", - pripažino G.Petrauskas.

Pasak jo, subabonentams elektra parduodama už tokią kainą, už kokią LGT perka iš „Ignitis", plius įskaičiuojamos LTG sąnaudos už tinklų naudojimą.

G.Petrausko teigimu, LTG ne kartą siūlė, kad šitas elektros tinklų linijas perimtų ESO ir jas administruotų, nes LTG tai yra nepagrindinė ir nepelninga veikla.

Tokiu atveju gyventojai galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Elektrą tiekia ir... „Lietuvos geležinkeliai“. Stasio Žumbio nuotr.

„Yra du būdai. Vienas - kad tinklus perimtų ESO. Antras - vartotojams kreiptis į ESO, kad šis jiems nutiestų įvadą į namą.

Bet tai jau ESO galėtų pakomentuoti, kokiomis sąlygomis tai padarytų", - užbaigė G.Petrauskas.

Kaltina vieni kitus

ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas „Vakaro žinioms" patikslino, kad 3 tūkst. klientų iki šiol prijungti prie tinklo, kurį valdo LTG. ESO esą pasiruošęs tinklą perimti ir prijungti prie savo tinklo.

Tą padarius tie 3 tūkst. vartotojų taptų tokiais pat kaip ir visi likusieji.

„LTG sako, kad yra ir kitas kelias - vartotojai gali prisijungti prie ESO. Tačiau tada kiekvienam vartotojui turėtume pakloti absoliučiai naują tinklą.

O teisės aktai numato, kad tokiais atvejais pusę kainos padengia valstybė, pusę - pats vartotojas.

Nėra standartinių kainų, tai priklausytų nuo konkretaus atvejo, tačiau tai būtų absurdas, nes būtų kuriamas paralelinis tinklas.

Ir vartotojui tektų mokėti didžiulius pinigus.

Paprasčiausia išeitis - kad LTG mums atiduotų tinklą", - akcentavo P.Kalmantas.

Pasak jo, jei LTG tinklas pereitų į ESO nuosavybę, ESO būtų pasiryžusi visas sąnaudas prisiimti sau. Tačiau esą LTG kažkodėl tinklo nesutinka perduoti.

Įdomybės

Įdomu ne tik tai, kad 3000 vartotojų gauna elektrą iš „Lietuvos geležinkelių". Iki šiol ne vienas tūkstantis žmonių gyvena geležinkelio stotyse, nes vis dar išlikęs gyvenviečių, vadinamų geležinkelio stotimis, tipas.

Pavyzdžiui, iki šiol Kėdainių rajone yra ir Dotnuvos miestelis, ir šalia esanti gyvenvietė, vadinama Dotnuvos geležinkelio stotimi.

Rokiškio rajone šalia Panemunėlio tebėra Panemunėlio geležinkelio stotimi vadinama gyvenvietė.

Iš viso 2001 m. net 41 gyvenamosios vietovės pavadinime buvo žodžių junginys „geležinkelio stotis", iš esmės visais atvejais jos pavadintos greta esančių kaimų ar miestelių vardais.

2007 m. imtasi iniciatyvos tokių gyvenviečių pavadinimus keisti į įprastinius, nes gal kam nors truputėlį nejauku prisipažinti, kad gyveni „geležinkelio stotyje".

Tačiau kiek iš 41 „geležinkelio stoties" išlikę iki šiol, Registrų centro duomenų bazėje bent jau viešai prieinamos informacijos nėra išlikę.

Komentuoja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS:

„Mes susiduriame su valstybės funkcija - viešųjų poreikių užtikrinimo funkcija, kuri šiuo atveju nevykdoma. Valstybė turi ginti žmonių poreikius, o ne nusišalinti.

Panašūs procesai vyksta daugelyje sričių, kad ir toje pačioje sveikatos apsaugos sistemoje, kai valstybė neretai nusišalina.

Tačiau valstybės sukūrimo viena priežasčių ir yra ta, kad susivienijusi visuomenė galėtų apginti ir mažą žmonių grupę, kuri pati negalėtų apsiginti.

Todėl tą, ko mes pavieniui negalime pasiekti, turi padėti pasiekti valstybė.

O tie elektros vartotojai, kuriems elektrą tiekia LTG, padaryti įkaitais: jiems neleidžiama pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, jiems primetama kaina, tačiau net į valstybės kompensaciją jie negali pretenduoti.

Tačiau kur valstybės kontrolės organai, kur Vyriausybė?

Kodėl niekas netarpininkauja, kad dvi valstybės įmonės susitartų ir paleistų įkaitus?", - retoriškai klausė V.Budnikas.

Jis neatmeta galimybės, kad politikai skirtų daugiau dėmesio, jei įkaitais būtų ne 3000 vartotojų, išsimėčiusių po visą Lietuvą, o keliskart daugiau, nes dėl 3000 rinkėjų gal ir neapsimoka verstis per galvas.

Tačiau ir patys nukentėjusieji, pasak V.Budniko, neturi tylėti kaip baudžiauninkai - turi bandyti ginti savo teises.

Deja, jis pastebi kitą liūdną tendenciją - Lietuvoje turime daugybę mažumų, tačiau vienų teisės ginamos, kitų - ne.

Pavyzdžiui, niekas negali pasakyti, jog nesirūpiname seksualinių mažumų ar čigonų teisėmis, tačiau jei skriaudžiami tokie žmonės, kaip 3 tūkst. elektrą gaunančių iš LTG, visiems nusispjauti.

Arba jei tavo artimasis susirgo itin reta liga, tai - tavo, o ne valstybės problema, todėl tu turi rūpintis, kad kas paaukotų pinigų brangiai operacijai, vaistams.

„Teisingumas iškreipiamas, evoliucionuoja. Dabar turime tokių teisių, kokių prieš 20 metų neturėjome. Ir jos tapo netgi prioritetinėmis.

Dabar svarbesnės ne žmogaus teisės į gyvybę, orų gyvenimą, išsilavinimą. Jos nublanko, nes turime privilegijuotų grupių teises.

Tos grupės iškeliamos virš visos visuomenės. Turime pripažinti, kad vyksta pagrindinių, fundamentalių teisių išstūmimas", - reziumavo V.Budnikas.

ES bandys atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas

Kol Lietuvos politikai abejingai tyli, stebėdami, kaip dėl spekuliacijų elektros kilovatvalandė biržoje šokinėja net iki 4 eurų, Austrijos kancleris Karlas Nehameris (Karl Nehammer) sekmadienį paragino ES atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių.

„Elektros kainos turi mažėti. Negalime leisti, kad Vladimiras Putinas kasdien spręstų, kiek kainuoja energija Europoje.

Turime sustabdyti šią beprotybę, dabar vykstančią energijos rinkose", - sakė jis ir pažadėjo iškelti šį klausimą per neeilinį posėdį, kurį ruošiasi surengti ES.

Bei pridūrė, kad jau kalbėjosi šia tema su Vokietijos ir Čekijos, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujančios blokui, vadovais.

Sureagavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

„Rinka „buvo sukurta visiškai kitokiomis aplinkybėmis.

Štai kodėl mes, Komisija, dabar rengiame skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą", - pirmadienį pareiškė U.fon der Lejen, nedetalizuodama svarstomų pakeitimų.

Tačiau Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habekas (Robert Habeck) jau viešai prabilo apie rinkos reformas, kuriomis būtų siekiama atskirti elektros kainas vartotojams nuo didėjančių dujų kainų.

respublika.lt