Signataras Zigmas Vaišvila: Svarbiausia – pareigos. O Lietuvos žmonės?

Nepaskelbtų tikslų plačiai koalicijai vadovauti buvo pasišovęs Ignas Vėgėlė, tik pats ją suburti nebandė. 

Paaiškėjo, kad geros nuomonės apie save tam nepakanka, o koalicija pati nesusiburia. 

Tad Ignas Vėgėlė sugrįžo pas Ramūną Karbauskį ir paskelbė, kad nori būti Seimo pirmininku. 

Dėl šio siekio paaukojo vienintelį savo politinį kozirį - antikovidinę ir antiveryginę advokatų tarybos pirmininko kalbą, tapo Aurelijaus Verygos vadovaujamo „valstiečių" sąrašo dalyviu.

Europos Parlamento nariu tapęs Aurelijus Veryga irgi paskelbė, kad aukojasi - ves „valstiečių" sąrašą rinkimuose į Seimą. Ir atsisakys rinkėjų jam patikėto europarlamentaro posto. 

Nes bus Lietuvos premjeru... Net didesnio atlyginimo atsisakys. Ko tik neatsisakysi dėl premjerystės!

Pats Ramūnas Karbauskis jau nebedalyvauja Seimo rinkimuose. 

Nelabai įkvepiantis partijos vadovo pavyzdys. Tačiau jis vadovauja ir kovidiniam Aurelijui Verygai, ir antikovidiniam Ignui Vėgėlei.

Įdomu, ar Aurelijus Veryga ir Ignas Vėgėlė rungsis Seimo rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose? 

Ar tik leis „valstiečių" sąrašui jų „didenybes" iškelti į Seimo pirmininkus ir Ministrus pirmininkus?

 Žemesnės pareigos jiems netinka... 

Valstybės biudžetas ir lėšų atseikėjo šiam „valstiečių" sąrašui finansuoti: 2024 m. pirmame pusmetyje VRK skyrė 478238 Eur Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai; palyginimui: „Tėvynės sąjungai" - 780432 Eur, Lietuvos socialdemokratų partijai - 413688 Eur, Liberalų sąjūdžiui - 235122 Eur. Įdomu, kiek valstiečių yra šiame „valstiečių" sąraše?

Tik bėda, kad būsimų Ministrų pirmininkų gausėja. Ir Remigijus Žemaitaitis jau paskelbė, kad būsimam Seimui vadovaus centro kairės koalicija, kurią jo vadovaujama „Nemuno aušra" sudarys su socialdemokratais, kurių pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nelabai apsisprendžia dėl buvimo Ministre Pirmininke. 

Todėl R. Žemaitaitis mato save ne tik ministru (energetikos, susisiekimo, žemės ūkio, aplinkos ar finansų), bet ir premjeru. 

Mat 2012 metais jam buvo „pavesta dirbti Ekonomikos komiteto pirmininku (Seimo - ZV pastaba) ir būti Lietuvos NATO delegacijos vadovu."

Štai taip! Ir dar R. Žemaitaitis paaiškino, kad „Nemuno aušroje" yra ir daugiau į ministrus tinkančių kandidatų. 

Mat šią partiją steigė ir merai, seniūnai... 

Aiškėja, kodėl pavyko taip greitai ją įsteigti. Administracinės galimybės padeda spręsti ir tokius klausimus. 

Tad tikėsimės permainų. Kaip tarybinių laikų dainoje: „Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas, į ateitį šviesią mus veda keliais"...

Nesnaudžia ir buvęs „Tėvynės sąjungos" klonas socialdemokratuose Gintautas Paluckas, paskelbęs, kad ir jis pasiruošęs būti premjeru.

Šie „prasmingi" priešrinkiminiai manevrai neramiais laikais, matyt, paaiškina, kodėl R. Žemaitaitis kategoriškai atsisakinėjo burtis į koaliciją su nesisteminėmis partijomis ir kodėl jo vadovaujama partija rikiuojama į būsimą valdančiąją koaliciją Seime su sisteminiais socialdemokratais.

 Ar tokia bus nauja mus valdysianti „2K" koalicija? 

Suprantama, kad prieš rinkimus nesiskelbsi sudarysiąs būsimą koaliciją su „Tėvynės sąjunga", kurią šiandien pagrįstai kritikuoja ir koneveikia visi, kas netingi. 

Tuo labiau, kad paskelbti mūsų valstybę užvaldžiusios sistemos vieno pagrindinių ruporų „Delfi" užsakyti „Sprinter tyrimai" tvirtina, kad liepos mėnesį už socialdemokratus balsuotų 12,9%, „Nemuno aušrą" - 10,2%, „Tėvynės sąjungą" - 10,1% rinkėjų.

„Delfi" užsakyti tyrėjai skelbia, kad į Seimą patektų ir „valstiečiai" bei jų „valstybinės" veiklos dėka atsiradusi „Vardan Lietuvos" (vadovaujama buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, kuris vienai Vyriausybei vadovavo teisėtai, kitai - neteisėtai, ką nustatė Konstitucinis Teismas ir ko „nepastebėjo" 2019 metais Respublikos Prezidentu tapęs Gitanas Nausėda), taip pat ir nuteistas Liberalų sąjūdis.

Neaptarinėsiu šių tyrimų objektyvumo, nes jie užsakyti už sistemines lėšas ir skirti rinkėjams. 

Tik priminsiu, kad 2016 m. Seimo rinkimuose būsimą koaliciją su „Tėvynės sąjunga" vardan būsimo vadovavimo Žemės ūkio ministerijai planavę „valstiečiai", netikėtai tapę rinkimų laimėtojais, tapo ir šios sistemos dalimi. 

LRT klausimo neišsprendė, bet Covid-19, miškų valdymo ir "Igničio" išvalstybinimo klausimus išsprendė „sistemiškai".

Rieškučiomis semiame to pasekmes. Ramūnas Karbauskis „nepastebėjo" jo pasirinktų Sauliaus Skvernelio ir Aurelijaus Verygos veiklos „šedevrų" Vyriausybėse ir atsiminti to nenori.

Rinkėjams būtų lengviau pasirinkti, už ką balsuoti, jei Remigijus Žemaitaitis paaiškintų, kodėl jis nemato jo vadovaujamos „Nemuno aušros" būsimos koalicijos Seime su daugmaž nesisteminiais dariniais, kuriuos atstovauja Eduardas Vaitkus, Mindaugas Puidokas ir Petras Gražulis? 

Naudoju sąvoką „daugmaž nesisteminiais dariniais", nes ir jų rinkiminiuose sąrašuose yra įvairių asmenų.

Atsakymo į visus šiuos klausimus reikėtų ieškoti ne būsimose pareigose, o rinkimų dalyvių įsipareigojimuose rinkėjams - ką jūs, panorę tapti Seimo nariais (ar Seimo pirmininku, ar Ministru Pirmininku), įsipareigojate rinkėjams? 

Kol kas sisteminėje žiniasklaidoje matome tik formalias sistemines būsimų koalicijų dėliones, bet ne tai, ką ir kodėl būsimi Seimo nariai ruošiasi nuveikti Lietuvos piliečių labui.

Todėl nepamirškime buvusių Seimo rinkimų patirčių, pvz. Arūno Valinsko vadovautos pramogų verslo atstovų partijos, pavadintos „Tautos prisikėlimo partija", patirties 2008 metų Seimo rinkimuose. 

Anot Arūno Valinsko, jam buvo patikėtas net antros svarbiausios pareigos valstybėje - Seimo pirmininko. 

Po minėto Seimo kadencijos tęsti politinės veikos neplanuota, tad ir tautiškai pavadintos partijos nebeliko.

Tad kas bus nauju Lietuvos „gelbėtoju" šiuose Seimo rinkimuose?

Ar tikrai vardan tos Lietuvos vienybė težydi?