Kai kurie bendri naratyvai, pasirodę vykstant karui, teigia, kad Rusija yra konvenciškai susilpnėjusi, strategiškai žlugusi ir visiškai atgrasoma NATO - taigi, sąjungininkėms nekelia didelio pavojaus.
Toliau pateiktame dokumente nagrinėjami šie klaidingi įsitikinimai.
Rusija turi ilgalaikių priešiškų strateginių tikslų, o jos imperialistinis karas turi stiprų Rusijos visuomenės palaikymą.
Rusija kontroliuoja karo strategiją ir prireikus turi pranašumą eskaluodama karą.
Rusija yra patyrusi nesėkmę, tačiau tik taktiniu lygmeniu.
Kol Rusija galės nulemti Ukrainos teritorinio vientisumo ateitį, ji strategiškai bus laimėjimo kelyje.
Rusija patyrė didelių nuostolių, susijusių su žmonėmis ir įranga, tačiau vis dar turi daug atsargų ir priemonių, kad galėtų išlaikyti savo karo mašiną.
Įžūlūs Rusijos reikalavimai, agresyvus elgesys ir polinkis klaidingai skaičiuoti rodo, kad NATO kolektyvinės gynybos laikyseną reikia keisti dešimtmečiais nematytomis priemonėmis.
Nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, Rusija tebėra pavojingiausia, tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė euroatlantinei bendruomenei ir taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai.
NATO negali atmesti galimybės tapti Rusijos kariniu taikiniu.
Atėjo laikas sąžiningai įveikti iššūkius, pakelti NATO gynybos strategiją į kitą lygmenį ir įsitikinti, kad esame tikrai pasirengę.
Šiuolaikinei NATO išankstinei gynybos pozicijai reikia sustiprinto išankstinio perspėjimo; pagerintos parengties; atsparumo ir ryžto; didesnių investicijų į gynybą, kurios būtų greitai materializuojamos pajėgumais ir atsargomis; ir pajėgių bei norinčių ginti mūsų demokratijas žmonių.
Aljansas turi nedviprasmiškai paaiškinti Rusijai, kad puolimas prieš NATO būtų bevaisis bandymas, kurio kaina būtų nepakeliamai didelė.

Rašyti komentarą