Remigijus Žemaitaitis: Mane teisia veikėjai, kurie turi „įdomią“ praeitį

Dar daugiau džiugesio kilo po to, kai šią savaitę buvo paskleistos abejonės dėl leidimo jo namo sostinės Laurų gatvėje statybai teisėtumo.

Bet politikas net šiomis aplinkybėmis, net praradęs partijos pirmininko postą, net spaudžiamas dėl liežuvio nelaikymo tiek nedraugų, tiek draugų, rasi, ignoruoja tą faktą, jog gyvename post tiesos ir stiprėjančio mažumų diktato laikais.

Jis nesimuša į krūtinę, nemeldžia atleidimo, - tebetvirtina, kad buvo ir yra gerų žydų, bet buvo ir blogų, buvo ir yra gerų lietuvių, bet buvo ir blogų...

- Panašu, kad nusprendėt „susideginti"?

- Čia dviprasmis dalykas. Vieniems gali atrodyti, kad tai susideginimas, kitiems - tiesiog tiesos sakymas, informacija, kuri turi būti prieinama, turi būti vertinama, nes valstybė be istorijos neturi ateities.

Kai kurie mano sekėjai feisbuke vengia reaguoti į šitą temą, nes bijo, kad esu stebimas, kai kurie atvirai smerkia, sako, kam tau to reikėjo, nes apie žydus, kaip apie „Maximą", - arba gerai, arba nieko, kiti lieka nuošaly.

Bet, manau, jei visi tylėsime, įsivyraus Hitlerio filosofija.

- Vadinasi, gyvenimas tebėra gražus?

- Viskas priklauso nuo to, kaip tu tą gyvenimą susidėlioji.

Jeigu gyveni teisingai arba teisinga linkme eini, jis nėra blogas, išskyrus tas aplinkybes, kurios kartais nėra malonios, bet ne nuo tavęs priklausančios, tarkim, nuo valdžios ar nuo kažko kito sprendimų. Aš sakau, kad viskas gerai.

- Nors Seime jums grasinama apkalta?

- Labai pozityviai vertinu šitą norą, labai sveikinu, ypač dėl to, kad ją inicijuoti bando Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri pernai gruodžio mėnesį Kristijoną Bartoševičių įspėjinėjo, kad jis yra pedofilas.

Ji suteiks man progą kalbėti ne tik apie šį atvejį, kurį konservatoriai norėtų užmiršti, bet ir apie jos pačios istoriją, jos tėvų istoriją, man atsiras proga kalbėti apie jos santykius su Vytautu Landsbergiu, apie tai, kaip ji tapo europarlamentare, kaip jos vyras tapo vienos Seimo narės padėjėju ir t.t. - spauda pamatys tokių faktų, kokių nesitikėjo.

Labai džiaugiuosi, kad apkaltą inicijuoja Laisvės partija, galėsime pakalbėti apie jos siūlytus įstatymo projektus dėl virtualių policininkų ir dėl žodžio laisvės ribojimų.

Labai džiaugiuosi, kad tai siūlo Liberalų sąjūdis ir jo pirmininkė Viktorija Čmilytė -Nielsen, kurios tėvas - buvęs kagėbistas, tad bus proga papasakoti, kaip iš kagėbistų išaugusi šeima puola Seimo narį, kuris jokiais ryšiais, jokia praeitimi nėra susijęs su šita tarnyba; mano proseneliai buvo ištremti ir išžudyti.

Taigi apkalta bus proga parodyti Lietuvai, kokiomis vertybėmis mes Seime gyvename.

Visos apkaltos, kurias nori organizuoti šita išprotėjusi valdančioji dauguma, yra teigiamos, nes kitaip nėra galimybės parodyti jos daromų nusikaltimų.

- Įdomu, nuo kada jumyse apsigyvenusi maištininko dvasia?

- Aš manau, kad nuo mokyklos toks buvau...

- Pasišiaušęs?

- Gal ne tiek pasišiaušęs, kiek turintis kitą pažiūrų sistemą. Labai gerai prisimenu lietuvių kalbos mokytoją Ireną Arlauskienę, kuri mums liepdavo rašyti interpretacijas pasirinktų autorių tema.

Ne tik man tai buvo pati baisiausia užduotis, bet aš jos nerašydavau ne iš nepasitikėjimo ar baimės, - priešgyniaudavau negalintis to daryti, nes nepažįstu to laikotarpio gyvenimo, nežinau jo kultūrinių, socialinių ypatybių, kuriomis ir gimė tas ar anas kūrinys.

Drąsiai galėdavau užsidirbti dvejetą, bet mokytoja man jo nerašydavo žinodama, kad kitoj vietoj aš būsiu geresnis.

Ir ne maištininku mane reikėtų laikyti Seime, - tiesiog Seimo nariu, viena ar kita tema turinčiu kitą, alternatyvią nuomonę. Kita pozicija, žinoma, nereiškia, kad aš esu teisus, arba man oponuojantis yra teisus, - tai pretekstas diskusijai.

Valstybėje jų turi būti, o dabar dažniausiai vienu ypu nukertama: bus taip ir ne kitaip.

- Esate ne tik pastabus žmogus, premjerės „vyšivankoje" įžiūrintis „HIMARS" siluetus, bet nevengiate ir pasirausti archyvuose, daugiau nei kas kitas žinote faktų iš politikų asmeninio gyvenimo. Dėl ko tai darote? Kad galėtumėt gintis? O gal šantažuoti?

- Prieš penkerius metus maniau, kad nereikia judinti buvusių kagėbistų, užverskime, maniau, jų bylas, - istorija yra istorija, bet kai pamačiau dabartinę valdžią kitu rakursu, kai sumečiau, kiek KGB anūkų atėjo į valdžią ir kaip jie toliau siaučia teisėsaugos institucijose, na, ne, galvoju, reikia kad tikrosios jų sąsajos su šiandienos politika būtų išviešintos.

Esu vienas iš dviejų politikų Seime (anksčiau buvo kokie aštuoni), susikūrusių saugias, gana geras pajamas generuojančias investicijas ir galinčių gyventi be Seimo. Mūsų padėtis leidžia būti nepriklausomiems.

Pavyzdžiui, būdamas teisininkas aš galėčiau užsidirbti pragyvenimui versdamasis advokato praktika, tad galiu sau leisti daugiau, negu tik Seimo nario atlyginimą gaunantis parlamentaras.

Kad būtų aiškiau, pabandykite įsivaizduoti Seimo nariu tapusį kokios nors ligoninės vadovą. Jis nedrįs prieštarauti nei savo partijos ideologijos dogmoms ir nurodymams, nei, tarkim, kitų partijų įstatymų projektams, nes, pasibaigus kadencijai, vėl norės grįžti į savo buvusias pareigas.

Juk yra pavyzdžių, kai buvę Seimo nariai, pasibaigus kadencijai, priversti stovėti Užimtumo tarnyboje, negauna darbo, prasigeria ir pan.

Kai kurie lieka morališkai sužlugdyti, nes negali susitaikyti su praradimu, - vis dėlto darbas ministerijoje,

Prezidentūroje ar Seime yra tam tikras iššūkis. Galite matyti, kaip ten įsitaisę žmonės labai greitai pasikeičia: užtenka pavažinėti po Lietuvą su švyturėliais ir jau su žmogum būna sunku susikalbėti.

Mano atvejis kitoks, aš galiu skirti finansų archyvinėms byloms tirti, nes viena yra savigyna, kai bando mane pulti ir juodinti, ir visai kas kita, kai bando juodinti mūsų valstybę, vadindami mus žydšaudžių tauta.

Ir kai žydų bendruomenės pirmininkė drįsta išsireikšti, esą žydai nekenčia lietuvių labiau, negu lietuviai žydų, natūralu, kyla klausimas, o kas tokia ta ponia Faina Kukliansky, kas jos tėvai, seneliai. Ir atrandi iškalbingų faktų, kad ir apie Kukliansky tėvo paskyrimą ypatingų bylų vyr. prokuroru.

Tada jau tokie žmonės nebegali sakyti, kad buvo taip ir taip, nes Žemaitaitis paims ir išviešins tiesą.

Aš nė kiek to nebijau, pavyzdžiui, dabar rengiu straipsnių ciklą apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Kai rašoma, kiek jis prisidėjo prie Lietuvos architektūros kūrimo, kažkodėl nutylima, kad šitas žmogus prisidėjo ir prie geto projektavimo ir statymo.

Kada dokumentus bevartydamas randi Vytauto Landsbergio prašymą priimti į komjaunimą, nejučiomis kyla klausimas, kodėl didžioji dalis žiniasklaidos priemonių šį faktą tendencingai nutyli. Matyt, gauna užsakymus.

- Tiek Gitano Nausėdos stojimas į komunistų partiją, tiek V.Landsbergio - į komjaunimą neatrodo skandalingai, ypač turint galvoje sovietų okupacijos sąlygas...

- Matot, G.Nausėdos faktą galima pateisinti, nes jis tuo metu dirbo universitete, bet atkreipkite dėmesį į datą: Landsbergis, kuris dedasi dideliu patriotu, prašosi priimamas į komjaunimą 1954 metų vasario 16 dieną, nespėjus išsisklaidyti didžiosios tremties atgarsiams...

Vokietijos archyvuose pavyko atkapstyti ir kitų aukštas personalijas liečiančių dokumentų; jei jų neišsaugosime, jie turi tendenciją išnykti. Ir jie nyksta, tą reikia labai gerai žinoti.

- Ko gero šiandien lietuviui svarbiausias dokumentas turėtų būti informacija, kad jo gentis yra greičiausiai nykstanti pasaulyje. Kodėl tad Seime, regis, labiausiai sergama dėl liūdnai pagarsėjusios Stambulo konvencijos su jos lyčių perversijomis, niekaip neskatinančiomis gimimų padaugėjimo?

- Tauta ir bus nykstanti, nes tauta dėl šito pati ir yra kalta. Nes 2004 metais balsuodama už stojimą į Europos Sąjungą tauta nesusimąstė, kokią kainą už tai teks mokėti: valstybė praras ne tik savarankiškumą, bet ir kultūros autentiškumą.

Nuo tada ir prasidėjo Lietuvos irimas. Kolonijinę praeitį turinčios didžiosios valstybės, patyrusios, kokią naudą duoda čiabuvių papročių ir kultūros naikinimas, pasinaudojo šiuo patyrimu kurdamos Europos Sąjungą.

Nors ji buvo kuriama kaip ekonominė bendrija, tačiau tiek Europos Žmogaus teisių teismo aktais, tiek panašiomis tarptautinėmis deklaracijomis, kaip Stambulo konvencija, atvirai kėsinamasi į valstybių narių tradicijas ir moralę, LGBT bendruomenei suteikiant pranašumą šeimų atžvilgiu, vertybes formuojant ne per prigimtinę teisę, bet per seksą.

Šeimos tikslas - vaikai ir valstybės ateitis, o LGBT tikslas - sekso poreikių, arba aistros be giminės pratęsimo, tenkinimas. LGBT bendruomenė sako: ne ne ne, mes negalim turėti vaikų, mes esame pranašesni, todėl ir reikia įtvirtinti tą pranašumą garantuojančias teises.

Jie nori, kad jų tariamos teisės būtų apgintos, kaip ir žydai, sugalvoję, kad yra neliečiama pasaulio tauta...

- Apie žydus arba gerai, arba nieko...

- Aš esu tas žmogus, kuris gali pasakyti ir blogą žodį apie juos, nes buvo ir yra gerų žydų, bet buvo ir blogų, buvo ir yra gerų lietuvių, bet buvo ir blogų...

Grįžtu prie Stambulo konvencijos. Mes puikiai žinome, kad, pavyzdžiui, tiek Ingrida Šimonytė, tiek Aušrinė Armonaitė, tiek daug Seimo, nemažai vyriausybės narių yra artimi LGBT bendruomenei, ją palaiko, remia ir patys yra prijaučiantys arba priklausantys šitai bendrijai.

Kartais juokauju, kad tarp jų yra daug užsislaptinusių, imituojančių pritarimą šeimai, tačiau pasižyminčių priešingomis jai vertybėmis. Nes jeigu Seime balsuoji už LGBT naudingus įstatymų projektus, akivaizdu, kad arba tu priklausai tai bendruomenei, arba tu tiesiog atstovauji jų interesams, arba tiesiog esi pažeidžiamas dėl kažkokio galimo kompromato.

Apmaudu, kad šiuo atžvilgiu Bažnyčia yra likusi durniaus vietoje, ji žaidžia dvigubus žaidimus: viena vertus, teigia, kad šeima yra vertybė, šeima yra medis, ant kurio auga vaisiai, bet, kita vertus, per šiuos metus Bažnyčia nė karto nepasmerkė Šimonytės, Landsbergio, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų ar „Vardan Lietuvos" atstovų, balsuojančių už įstatymus, prieštaraujančius kanoninei teisei.

Tie dvigubi standartai trukdo normaliai valstybės raidai: Bažnyčia, kuri tiesiog privalo ginti dorą ir šeimą, jų negina, o politikai, finansais remdami Bažnyčią, užsitikrina tam tikrus balsus per rinkimus.

- Kodėl jūs tąsyk kritiškas Šeimos sąjūdžio atžvilgiu?

- Gink Dieve, niekad nebuvau prieš, - esu prieš Šeimų sąjūdžio veikėjus, bandančius judėjimą paversti politine struktūra.

Pati šeimos gynimo idėja, pirmas mitingas Vingio parke buvo kažkas fantastiško, sakiau, užgimė naujas sąjūdis, bet buvo padaryta strateginė klaida, kai, pasibaigus renginiui, prasidėjo nuomonės formavimas politinės partijos link.

Šiandien šeima turi būti principinis valstybės reikalas, bet jos sambūris neturi virsti politiniu dariniu, nes tokiu atveju jis taps nebepajėgus suvienyti visuomenę dėl vieno tikslo.

- Vargu, ar tą darinį lydėtų sėkmė rinkimuose. Dabartinės apklausos verčia manyti, kad niekas nepasikeis...

- Politika galėtų keistis, jeigu visuomenė naujai valdžiai, naujoms politinėms jėgoms ar politiniams lyderiams suteiks mandatą ir suteiks galimybę keistis.

Ar ji bus ryžtinga ir jiems padės, ar nusisuks į šoną. Atmenat, kaip Nidos paplūdimyje keliasdešimt žmonių susikibo rankomis ir padarę gyvą virvę puolė gelbėti skęstančius?

Šitas procesas, kuris įvyko Nidoje, turi pereiti ir į politinį mūsų valstybės lauką, atėjus naujai valdžiai.

Tokiu atveju šitos juokinančios svietą „Putino giedorkos", - taip vadinu Garbačiauskaitę ir pumprickaites su miliūtėmis, pamačiusios, kad laukas pilnas žmonių, turės pasitraukti.

Vis dėlto manau, kad būsimus Seimo rinkimus laimės konservatoriai. Laimėję sudarys koaliciją su liberalais ar socialdemokratais, tikėtina, kad ir Saulius Skvernelis nueis su jais į valdančiąją daugumą.

Jau šiandien matome, kad keli socialdemokratai (Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Orinta Leiputė), keli S.Skvernelio partijos nariai (Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė, Linas Kukuraitis, Lukas Savickas) balsuoja kaip konservatoriai.

Atkreipkite dėmesį į kitą detalę: nacionalinėje TV nuolatos šmėžuoja Kirkilas, Bernatonis, Kubilius, senasis Landsbergis. Tai dar kartą parodo, kad jie jau veikia ir bandys lipdyti savo frontą.

O jei visuomenė nori turėti kitokią politiką ar kitokius politikus, ji jau šiandien turi sukrusti ir dalyvauti politiniame vyksme; tas politinis veiksmas turėtų prasidėti rugsėjo 3 dieną, balsuojant pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkiminėje apygardoje.