Remigijus Žemaitaitis. Lietuva atanka lyg mažas kačiukas!

Dar būčiau labai laimingas, jei kaltieji sulauktų bausmės.

Štai keletas mano pareiškimo akcentų – kur matau pažeidimus, neteisybę arba akivaizdų nusikaltimą.

Visiems nesunku suvokti, kad teisės aktų galiojimą atgal draudžia konstitucinis teisinės valstybės principas.

Tačiau taip nutiko, kai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas papildytas nuostata, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, kai šis dydis jau buvo viršytas tuo metu ir siekė 3,5 GW.

Akivaizdu, jeigu tam tikras dydis jau yra viršytas, tai nustatyti tokio dydžio maksimalią ribą nepažeidus asmenų teisių ir pareigų yra neįmanoma.

Pavyzdžiui, jeigu Seimas priimtų įstatymą, kad Lietuvoje negali būti daugiau kaip 500 tūkstančių dyzelinių automobilių, nors jau yra milijonas?

Kiltų klausimas, kas kompensuos?

Tas pats ir su saulės šviesos energijos elektrinėmis – kai įstatyme nustatytas dydis yra beveik du kartus viršytas ir dabar vyksta nesuprantami procesai, nes niekas nežino, ką daryti su visu perviršiu, kas galės toliau vystyti saulės šviesos energijos elektrines, o kam tai bus draudžiama.

Toks procesas sukuria pagrindus neskaidriai veiklai ir korupcijai.

Nėra aiškūs nei tikslai, nei pasekmės. Iš esmės buvo nurodyta, kad toks ribojimas turi „užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą“, tačiau nėra aišku, kaip nepagrįstais ribojimais galima užtikrinti darnią plėtrą, kai visoje Lietuvoje ir pasaulyje elektros kainos yra pasiekusios nesuvokiamas aukštumas.

Tokioje situacijoje (kartu ir karo akivaizdoje) yra nusprendžiama apriboti Lietuvos galimybes generuoti didesnius elektros energijos kiekius.

Dabar Lietuvoje mes turime tokią situaciją: mes ribojame pasiūlą, todėl tikėtis, kad su tokiais ribojimais kainos mažės, net neverta.

Pasiūlos ribojimai tiesiog naikina konkurenciją ir užgula vartotojų pečius didelėmis kainomis. Kyla daug prieštaringesnės mintys, jei tokie procesai Lietuvoje daromi tyčia.

Arūnas Valinskas energetikos ministrą Dainių Kreivį neseniai sumaišė su mėšlu: išsireiškė, kad Kreivys yra vienas tų žmonių, „ties kuriuo apsiš… konservatoriai“.

Tai nutiko po to, kai D. Kreivys pasiuntė visus velniop ir nė nemanė deklaruoti „Ignitis“ akcijų – nes jos yra ne jo, o įmonės, kurioje jis turi akcijų! Ir tai yra viršūnė.

Ne, ne viršūnė.

Tai – dugnas!

Ne tik Kreivio, bet ir konservatorių.

Mano nuomone, didžiules lėšas, kurios galėtų sukurti pigios vėjo elektros garantiją Lietuvai, D. Kreivys tikisi pradanginti Baltijos jūroje – ten vėjo jėgainės bus žymiai brangesnės ir mums energiją tik pabrangins.

Tikėtina, kad būtent dėl to ir sukurtas 2 GW limitas – būsime priversti pirkti elektrą iš tos pasakiškai brangios jėgainės jūroje!

Galiu tik įtarti, kad toks kelias veda ne kur kitur – į vieną neišvengiamybę: būsime priversti pirkti rusiškas dujas ir jomis šildytis bei iš jų gaminti elektros energiją.

Kremlius slapta ploja rankomis, kol mūsų neva „antikremliniai“ jiems uoliai dirba.

Dainius Kreivys