Remigijus Žemaitaitis. Kiek kainuoja draugystė arba Landsbergio Taivano pokeris

Dabar visi sukruto, kur Lietuva padės milijardą, kurį Taivanas žada greitai paskolinti. Tačiau retas paklausia, o iš kur Lietuva gaus tą ar tuos milijardus, kuriuos praloš ir jau pralošia Kinijai? Kaip bus kompensuojami visi antkainiai, kurie mus pasieks per papildomus tarpininkus?

Ne, nesakau, kad Kinija yra mūsų didesnis draugas nei Taivanas. Tik kurių velnių pyktis su Kinija ir visais jos partneriais, jei buvo galima tiesiog puoselėti draugystę su Taivanu? Kodėl draugystė būtinai turi būti paaugliška – su kraujo nuleidimu?

Neseniai mūsų spauda skelbė, kad Taivanas nori savo potencialu dalytis su Lietuva. Ši viena pažangiausių pasaulio valstybių pajuto draugiškumą mažai Baltijos valstybei – panašaus dydžio, analogiškai šalia didelio kaimyno, tačiau neįtikėtinai skirtingų pajėgumų.

Mes džiūgaujame, nes Taivanas žada dalytis savo protu – tai skamba nerealiai žavingai. Manau, kad mes jų milijardą pasiimsime daug lengviau nei įsisavinsime siūlomą protą ir technologijas. Greičiausiai pasitenkinsime pinigais.

Na, taip, kažką mokame daryti su puslaidininkiais ir lazeriais. Tai labai toli iki to, ką sugeba Taivanas. Jei pavyktų, būtų fantastika. Iš tiesų kažkas iš fantastikos srities.

Tai prilygtų „Tesla“ automobilių fabrikui ir „SpaceX“ kosmodromui kur nors Kelmės pramonės parke.

Na, o dabar rimtai ir skaičiais – Taivano pažadas investuoti milijardą į Lietuvą pasklido po pasaulį gana plačiai, tačiau nesunku rasti ir kitus šios Azijos tigrės planus.

Pavyzdžiui, sausio 9 dieną Azijos portalai praneša, kad 2020-aisiais Taivano eksportas į žemyninę Kiniją ir Honkongą sudarė 151,45 mlrd. dolerių. Tai didžiausia investicija salos istorijoje.

Padidėjimas – 14,6 procento, palyginus su 2019-aisias. Minėta suma sudaro 43,9 procento viso Taivano eksporto tais metais. Bendras Taivano eksportas 2020 m. siekė 345,28 mlrd. JAV dolerių.

Gal G. Landsbergis tikisi, kad Taivanas visus Kinijai ir Honkongui numatytus 150 milijardų skirs Lietuvai?

Ot pagyventume! Deja, ne – jie siūlo milijardą paskolos. Ir tai neblogas kąsnelis.

Tęsiame toliau jau apie lustus, kuriuos kažkodėl lyg burtažodį mini ir Aušrinė Armonaitė – Taiwan Semiconductor Manufacturing Co (TSMC) praneša, kad investuos 2,8 mlrd. USD Kinijoje.

Tikslas – padidinti automobilių lustų gamybą. Kalbama apie 28 nanometrų lustus. Ši bendrovė yra didžiausia pasaulyje tokių lustų gamintoja. Investicija padidins puslaidininkių naudojimą automobiliuose.

Velnias, jei gamintume kokius automobilius, galėtume skubiai pavogti visas šias investicijas iš Kinijos.

Čia reikėtų priminti, kad BMW turi grandiozinių gamybinių planų Kinijoje. Lai BMW skubiai atsidaro Lietuvoje, o mes skubiai išmoksime gaminti reikiamus lustus visam pasauliui. Planas chuliganas?

Reikia paskubėti, nes TSMC planuoja pradėti lustų gamybą 2022-ųjų antroje pusėje. Įsiklausykite – šių lustų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.

Dėl jų stoja galingiausių kompanijų automobilių gamyba. Puslaidininkių trūkumas per šiuos metus pasaulyje – Kinijoje ir net Lietuvoje – nebus išspręstas. Taivanas, o ne Lietuva labai daug prisidės prie šios problemos sprendimo.

Beje, ar žinojote, kad Jungtinės Valstijos yra antra pagal dydį Taivano prekybos partnerė po Kinijos. Draugystė su JAV sudaro 13,2 procento visos prekybos ir 11,5 procento Taivano importo. Kitos pagrindinės Taivano prekybos partnerės yra Japonija (10,9 proc.), Europos Sąjunga (8,2 proc.) ir Honkongas (7,9 proc.).

Aš tikrai nesu nusistatęs prieš draugystę su Taivanu. Ir dar labiau nemanau, kad draugystę reikėtų aukoti dėl didesnės naudos. Gal pabandykime įsisavinti pirmąją pamoką, kurią mums duoda Taivanas visiškai nemokamai – dovanų su skolinamu milijardu.

Nežlugdykime pažangą kuriančių investicijų, kad ir kurioje šalyje tai vyktų, ir visada ženkime taikos keliu. Visa kita susitvarkys savaime.