Tai patvirtina atkaklios batalijos dėl Šilalės ligoninės skolos – valdžia išgirdo, patikrino, pažadėjo. Belieka sulaukti pažadų vykdymo.
Kova dėl ligoninės išlikimo prasidėjo dar pradžioje. Kovos viduryje Valstybinės ligonių kasos (TLK) dar nesiteikė atsakyti į užduotus klausimus, nors terminas tam jau buvo praėjęs. Sveikatos ministerija apie tai buvo primygtinai informuota. Ledai pajudėjo.
Aktyviai viešinant ligoninių situaciją ir TLK abejingumą, ėmė ryškėti rezultatai. Sveikatos ministerija ėmėsi tirti situaciją, aiškintis, kurios ligoninės šalyje iš tiesų patyrė didelių nuostolių dėl pandeminės situacijos. Šilalės ligoninė – tarp jų.
Priminsiu, kad Šilalės ligoninė šiuo metu turi per 700 tūkst. eurų skolos. Tokia suma įstaigai reiškia ne ką kitą, o bankrotą. Apie du trečdalius šios sumos sudaro skola, susidariusi pandeminiu laikotarpiu. Didelė dalis šios skolos, tikėtina, bus padengta artimiausiu laiku. Bent jau taip pažadėta. Ir tai – ne savaime suprantama.
Jei tiksliau – pernykščiai ligoninės nuostoliai siekia per 287 481 tūkst. eurų. Tik pasibaigus metams paaiškėja, kad ministras Arūnas Dulkys įsakė naikinti finansavimą už viršplanines paslaugas. O ši suma Šilalėje siekė 462 tūkst. eurų.
Šilalės ligoninė sunkiu metu siekė daugiau uždirbti ir į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių priėmė daugiau žmonių, nei numatoma sutartyje su TLK. Su Šilalės ligonine, kaip ir su keliomis kitomis, buvo atskirai kalbama dėl skolos kompensavimo galimybių, kol galiausiai nuspręsta padengti didelę dalį skolos ir valstybės biudžeto.
Aš labai tikiuosi, kad pažadas bus vykdomas ir finansų ministerija Šilalės ligoninei išmokės žadėtas lėšas. Problema nesibaigia, kol pažadai neįvykdyti.
Arši kova viešojoje erdvėje truko gerą pusmetį, tačiau ji toli gražu nesibaigia. Pandeminė situacija – tęsiasi, netikėtų pokyčių gali būti daugiau. Taip pat prasideda šildymo sezonas – žymiai brangesnis nei ankstesniais metais.
Ar neišaugs ligoninių skola dar labiau? O jei taip nutiks, kas dėl to bus kaltas? Ar tuomet bus kompensuojami patirti nuostoliai?
Kol ši problema neįsibėgėjo, atsakymai aptakūs – kam dabar lengva, viskas brangsta ir taip toliau.
Ką pastebėjau per šį karštą pusmetį? Pagailo rajonų, kuriuose situacija buvo panaši į Šilalės, bet jų vietos valdžia nepajudino nė piršto dėl savo ligoninių. Kai kurių likimas dabar visiškai neaiškus. O gal jie susitaikė su tuo? Dar pastebėjau, kad iš visų rajonų merų buvo vienintelis toks, kuris visai nebuvo nuvykęs į Vyriausybę kalbėtis ir tartis dėl rajono ateities bei gerovės.
Viešojoje erdvėje paskleista mintis, kad ligoninė yra tik Seimo nario reikalas. Nieko panašaus – savivaldybė yra šimtaprocentinis ligoninės steigėjas, todėl turi rūpintis savo įstaiga visuose lygmenyse.
O man tai nėra prievolė. Man tai – vidinė pareiga pateisinti vietos rinkėjų suteiktą pasitikėjimą per rinkimus.
Rašyti komentarą