Provokacijų galimybė: ką Lietuvai galėtų iškrėsti Minsko ir Maskvos tandemas?

Įprasta logika sako, kad valstybės turėtų vengti panašių veiksmų, ypatingai, kai juose naudojami kariškiai, tačiau Rusija ir Gudija retai demonstruoja vadovavimąsi sveiku protu priimant tarptautinės politikos sprendimus.

Be to, kuo desperatiškesnėje padėtyje yra abiejų šalių režimai, tuo labiau jie linksta į agresyvias avantiūras, net jei jos neduoda naudos ir net kenkia patiems režimams.

Ko Maskva ir Minskas siektų naujomis, pavojingesnėmis provokacijomis?

Yra tradiciniai tikslai – bauginimas, panikos kėlimas ir nuolatinis noras išbandyti priešininko (tai yra mūsų) reakciją – žvalgyti „raudonas linijas“.

Ukrainoje siaučiant karui, gali atsirasti naujų motyvų, pavyzdžiui, imituoti grėsmę Baltijos šalims ir versti NATO valstybes skirti mažiau dėmesio Ukrainai ir imtis skubotai stiprinti rytinį savo flangą.

Galimas provokacijų formas Alfa.lt aptarė su atsargos karininku Aurimu Naviu. Jo nuomone, agresyvių ginkluotų provokacijų tikimybė yra ypatingai maža – net ir Rusija turėtų suvokti, kokią mirtiną bausmę gali už jas užsitraukti.

Tačiau valstybės, turinčios kaiminystėje agresyvius ir menkai prognozuojamus diktatoriškus režimus, negali sau leisti prabangos visiškai atmesti grėsmes, nes jos atrodo „nelogiškos“.

„Kai kalbame apie šias valstybes ir galimas jų provokacijas, turime suvokti, kad viskas įmanoma“, – sakė A. Navys.

Visų grėsmių nuspėti ir pasiruošti kiekvienam konkrečiam atvejui, žinoma, neįmanoma, tačiau turi būti įsisąmonintas bendras supratimas, kad kokia bebūtų grėsmė, reaguoti privalu ir reikia tai daryti žaibiškai.

Provokacijos gali būti tiek karinės, tiek hibridinės. Ataka naudojantis komunikacijos tinklais gali pridaryti daugiau žalos, nei ginkluotas susidūrimas. Pateikiame keletą hipotetinių variantų:

Ribota karinė invazija

Nedidelės ginkluotos pajėgos sunaikina užtvaras Lietuvos – Gudijos pasienyje ir įžengia keliasdešimt metrų į Lietuvos teritoriją, kur sustoja.

Tikėtina, kad kareiviai būtų Rusijos, tačiau vilkėtų gudiškas uniformas ir skiriamuosius ženklus.

Tinkamiausia Lietuvos reakcija – greitas mūsų pajėgų pritraukimas ir įsiveržusių pajėgų sunaikinimas.

Faktiškai, įvykdyta karinė agresija prieš NATO valstybę ir Gudija paskelbiama šalimi – agresore.

Tolesni karo veiksmai nevyksta, tačiau NATO reaguoja atitinkamai – į Lenkiją ir baltijos šalis skubiai perdislokuojamos papildomos pajėgos.

Dėl šios priežasties, scenarijus labai mažai tikėtinas, nes rezultatas visiškai nenaudingas Rusijai, o Gudijai sukelia daug naujų problemų, įskaitant galimą karinį NATO atsaką.

Jėgos demonstravimas

Prie Lietuvos ir galbūt Lenkijos sienos perkeliamos dabar Ukrainos pasienyje dislokuotos Baltarusijos pajėgos su sunkiąja karine technika ir toliašaude artilerija – apie 15 tūkst. karių.

Siena nepažeista, bet atstumas pakankamas, kad neįžengiant į Lietuvos teritoriją galima būtų smogti Vilniaus miestui.

Scenarijus taip pat nenaudingas pirmiausiai Rusijai.

Ukrainos pasienyje šios pajėgos „sukausto“ kelias ukrainiečių brigadas, kurių Ukraina negali perkelti į rytų frontą, kur rusams einasi prastai ir be ukrainiečių pastiprinimų, o jų pritraukimas galėtų lemti rusų fronto byrėjimą, kurį sustabdyti būtų labai sunku ir karas būtų pralaimėtas.

Kaip ir pirmuoju atveju, Lietuva pagrįstai kreipiasi paramos į NATO ir mūsų regione sustiprinamos aljanso pajėgos, Lietuvoje greitai atsirastų veikiausiai amerikiečių ir lenkų pastiprinimai, o tai Rusija suvokia, kaip grėsmę jai.

Jėgos imitacija

Prie Lietuvos sienų vaizduojamas didelių pajėgų telkimas, tačiau naudojami karinės technikos muliažai, ką Rusija ne kartą darė įvairiuose savo regionuose propagandos tikslais.

Žvalgyba maždaug per parą galėtų patvirtinti, kad pajėgos yra butaforinės ir grėsmės nekelia.

Priemonė mažai efektyvi, bet leistų Rusijai įvertinti Lietuvos ir NATO reakciją bei žvalgybos darbo operatyvumą.

Vienetinis smūgis

Lietuvos pasienyje vyksta gudų pajėgų mokymai, kurių metu į mūsų teritoriją paleidžiama raketa. Ji specialiai nutaikoma į tuščią, negyvenamą plotą.

Provokacija skirta išbandyti Lietuvos reakciją, bet mažai veiksminga – oficialusis Minskas privalėtų momentaliai pareikšti, kad incidentas įvyko dėl techninės klaidos ir įvykis nesukeltų tolesnės eskalacijos.

Tai patvirtina nesenas Lenkijos pavyzdys, kai net ir žalą padaręs vienetinis raketos pataikymas nepaskatino eskalacijos arba pastebimo gynybos pajėgumų stiprinimo.

Oro erdvės pažeidimas

Du gudų arba rusų naikintuvai „pasiklysta“ ir įskrenda į Lietuvos oro erdvę.

Provokacijos tikslas – stebėti oro policijos naikintuvų reakciją ir svarbiausia – ar jie išdrįstų numušti „pasiklydėlius“, jei šie apsimestų, kad nesupranta, ko iš jų norima ir tęstų skrydį. Veikiausiai jie nenumušami.

Lietuva skundžiasi NATO ir sąjungininkai imasi svarstyti, kaip tokiu atveju privalu veikti.

Netrukus provokacija pakartojama, siekiant išsiaiškinti, ar NATO sugebėjo per trumpą laiką priimti sprendimą tokiais atvejais atidengti ugnį.

Scenarijus mažai tikėtinas, nes efektas menkas, o NATO būtų rimtai suerzintas. Be to, yra tikimybė, kad lėktuvai būtų numušti, o tai reikštų betikslį jų praradimą.

Teroro aktas

Pakartojamas „Nord Stream“ dujotiekio incidentas. Galimas taikinys – elektros jungtis su Švedija. Nors įtarimai būtų metami Rusijai, kaip ir „Nord Stream“ atveju, įrodyti tai nepavyksta. Padaroma rimta žala regiono energetinei infrastruktūrai.

Scenarijus mažai tikėtinas, nes nepatvirtintais duomenimis, Rusijos vadovybė neoficialiais kanalais buvo perspėta, kad dar vienas išpuolis, panašus į „Nord Stream“ dujotiekio sugadinimą, bus vertinamas, kaip NATO teritorijos užpuolimas ir sulauks karinio atsako.

Panikos sukėlimas tarp civilių

Rusija jau seniai vykdo kibernetines atakas prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes. Atsižvelgiant į tai, kad ji turi technologines galimybes, įvykdoma ataka, įsiskverbiant į Lietuvos telekomunikacinius centrus.

Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojams ankstų rytą išsiuntinėjama SMS žinutė apie neva Astravo atominėje elektrinėje įvykusį sprogimą.

Kyla panika, gyventojai chaotiškai bėga iš namų.

Galimai panika plinta ir daugybė Lietuvos gyventojų veržiasi palikti šalį.

Lietuva patiria ekonominę žalą ir galbūt žūva tam tikras civilių skaičius – avarijos keliuose, konfliktai chaotiškoje situacijoje ir panašiai.

Scenarijus efektyvus ir nesunkiai įgyvendinamas bei galimai pats realiausias iš visų aptariamų.

Jo tikimybę mažina tai, kad panašaus pobūdžio psichologinės atakos paprastai nebūna vienetinės, o yra platesnio agresyvaus plano dalis.

Tikėtina, kad tokiai provokacijai prieštarautų Gudija, kuri neišvengiamai susilauktų Rusijai prilygstančių sankcijų ir visiškos tarptautinės izoliacijos.

alfa.lt