Povilas Gylys: Durnokratija vietoj demokratijos Lietuvoje

Karts nuo karto tenka savo tautiečiams priminti: nėra Europos sąjungoje labiau sukvailintos tautos kaip mes, lietuviai. Seniai esu viešajame gyvenime, stebiu tarptautinę erdvę ir matau - esame lengviausiai durninama, manipuliuojama visuomenė ES.

Dėl viso pasaulio nesu tikras.

Ne, tai ne genetika. Genetiškai, manau esame kaip ir visi - tarp mūsų esama genijų, talentingų žmonių, bet pasitaiko ir biologinių kvailių.

Šiame tekste kalbu apie socialinius durnius. Tokiais tampame gyvendami idiotiškoje, deformuotoje, dezinformacinėje socialinėje - politinėje, ideologinėje ir t.t. - terpėje.

Sunku išlaikyti blaivų protą, kai nuolat „maudaisi" ar esi „maudomas" skandalų, isterijų, paranojos, korupciniame purve, dezinformacinėse šiukšlėse bei ekskrementuose.

Naudojant juodąsias technologijas individai yra dezorientuojami - tų technologijų dėka blogis paverčiamas gėriu, o gėris sutartinai smerkiamas, antikultūra pateikiama kaip rafinuota kultūra, tikrąją kultūrą suniekinant ir t.t.

Patys pagalvokite - oficialiai Lietuvoje deklaruojama antikomunistinė, antisovietinė ideologija ir politika.

Mus valdantis dvaras nuolat skelbia karą sovietinėm atgyvenom, varto anų laikų paminklus.

Tuo pat metu, tas pats dvaras su jo partijom, žiniasklaida, teisėsauga, politologija, sociologija „nepastebi", kad valdžioje knibždėte knibžda kėgėbistai ir jų atžalos, kad šiandien į valdžią tavęs neišrinks nepaskirs, jei nesi tarybinės nomenklatūros ar spectarnybų žmogus. Arba jų palikuonis.

Lietuviai iki šiol nežino tikros faktinio šalies vadovo biografijos (beje, tik durnokratijoje gali būti du - oficialus ir faktinis - šalies vadovai).

Nors, mano žiniomis, ta biografija yra labai „raudona" - stalininis komjaunuolis, marksizmo dėstytojas ir t.t.

Tautiečiai iki šiol nėra įsisąmoninę, kad beveik visi, su mažom išimtim, šalies vadovai yra, labai tikėtina, kilę iš tarybinių žvalgų ir pan. šeimų.

Išvada: antitarybinę, antikomunistinę ideologiją deklaruojančią šalį valdo persidažę „raudonieji", anuometiniai nomenklatūrininkai bei ypatingų tarnybų žmonės arba jų vaikai ir anūkai. Kurioj kitoj ES šalyje tai būtų įmanoma?

Taigi, kvailintojai ieško durnių Lietuvoje. Ir randa - beveik niekam visa tai nerūpi.

Protingiems, atsakingiems piliečiams visa tai tikrai rūpėtų.

Šiandien sukvailintoje lietuviškoje aplinkoje be didelės rizikos būti politiškai nubaustiems gali akiplėšiškai, su baisia jėga brukti šeimos sampratos pakeitimus, eksperimentines vakcinas net vaikams, narkotikus legalizuojančius įstatymus, kalbėti apie prekybos alkoholiu liberlizavimą, likusių valstybinių įmonių prichvatizavimą ir t.t.

Visa tai vyksta didelės sisteminės krizės sąlygomis, kai chaoso ir taip daug. Ir nieko. Protingoje, sangviniškoje visuomenėje tai būtų neįmanoma. Lietuvoje tai realiai vyksta...

Tęsiu - mūsų visuomenė pajėgi tik parypauti stebėdama kaip suduodamas dar vienas smūgis viešajam interesui, vadinasi, ir valstybei, sveikatos apsaugos srityje.

Legenda tapęs ministras A. Dulkys, pabrėžiu, didelės tautinės sveikatos krizės sąlygomis ir tuo metu, kai protingesnėse tautose medicininių įstaigų tinklas yra stiprinamas, ėmėsi beatodairiškos, durnos misijos - sveikatos apsaugos infrastruktūros draskymo.

Medicininių paslaugų sfera ir iki viruso buvo gana sunkioje būklėje. Ir iki šiol čia buvo veikiama nemažu laipsniu antikonstituciškai, tolstant nuo nemokamos sveikatos apsaugos principų ir ją viešai bei paslėptomis formomis privatizuojant (ta proga galima dar kartą žvilgtelėti į LR Konstitucijos 53 str.).

Tačiau, manau, atstovaudamas ne viešuosius, bet medicinos privatininkų interesus, ponas A.Dulkys mažina medicininių paslaugų spektrą rajonuose, ruošiasi uždaryti rajonines ligonines.

Kas gali paneigti, kad jis sąmoningai palieka erdvę ten rastis ir plėtotis medicinos privatininkams.

Nes kaip ir visi liberalai, jis mano, kad privatu visais atvejais yra geriau nei vieša, bendra. Nors Lietuvos Konstitucija sako ką kita. Ir oficialiai ji nenustojo galioti.

Klausimas politinei ir kitokiai opozicijai: kur jūs, socialdemokratai, krikščionys demokratai ir patriotai? Kada pradėsit REALIAI ginti viešą interesą ir konstitucinę santvarką?

Primenu, kad esat davę priesaiką visa tai daryti. Ir neužmirškite - kada nors jūsų neveiklumas atrodys kvailai - kaip durnokratinės sistemos apraiška.

Dvaras jaučiasi saugus ne tik griaudamas protingumo principais grįstą Lietuvos socialinę ir ekonominę santvarką šalies viduje. Durnai jis elgiasi ir tarptautinėje arenoje.

Pavyzdžiui, be jokio pagrindo, idiotiškai gadindama santykius su kitomis šalimis, tarkim, Kinija. Diplomatinių santykių griovimas lygioje vietoje su viena iš dviejų galingiausių pasaulio valstybių atneš mums milijardinius nuostolius. Bei neišvengiamus politinius pažeminimus.

Tačiau sukvailintoje šalyje mažai kas tai supranta.

Baltarusijos prezidentės paskyrimas iš Vilniaus taip pat priklauso politinių parodijų, fantasmagorijų grupei.

Demokratija toks durnas politinis veiksmas net nekvepia, bet smarkiai smirdi durnu intervencionizmu. Mūsų kaimynai turi PATYS spręsti savo prezidento klausimą.

Žodžiu, mūsų neprotingai išrinkta durna valdžia siautėja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, sukeldama didelio masto žalą tiek mums patiems, tiek tarptautinei bendruomenei.

Jeigu būtume demokratine šalimi, mokėtume rinkti į valdžia protingus ir padorius, į viešą interesą orientuotus žmones, viso to nebūtų.

Tačiau, deja, esame DURNOKRATIJA.

O joje sukvailinti renka durnus...