Pirmoji

Iki šiol nepaprastai didelis ukrainiečių pasipriešinimas ir nacionalinė vienybė.

Antroji

Tarptautinė parama Ukrainai, kuri, nors pastaruoju metu ir neatitinka šalies lūkesčių, išlieka plati.

Trečioji

Trečiasis veiksnys yra šiuolaikinio karo pobūdis - varžybos, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka pramoninės galios ir valdymo, kontrolės, ryšių ir žvalgybos sistemų deriniui.

Viena iš priežasčių, kodėl Rusijai sunkiai sekasi šiame kare, yra ta, kad ji dar neatsigavo po dramatiškos deindustrializacijos, kurią patyrė subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Ketvirtoji

Paskutinis veiksnys yra informacija. Kai kalbama apie sprendimų priėmimą, Vladimiras Putinas dėl to, kad taip ilgai buvo valdžioje, yra įkalintas informacijos kokone.

Rusijos prezidentui ir jo nacionalinio saugumo komandai trūksta prieigos prie tikslios žvalgybos informacijos.

Jų valdoma sistema neturi veiksmingo klaidų taisymo mechanizmo. Jų kolegos ukrainiečiai yra lankstesni ir veiksmingesni.

Jo išvada yra tokia:

Rusija bus priversta pasitraukti iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą.

Rusijos branduolinis potencialas nėra sėkmės garantas. Feng Yujun pateikia JAV pavyzdį, kurios paliko Vietnamą, Korėją ir Afganistaną, turėdamos ne mažesnį branduolinį potencialą nei šiandien turi Rusijos Federacija.

Kijevas įrodė, kad Maskva nėra nenugalima, todėl paliaubos pagal "Korėjos" scenarijų yra atmestinos.

Šis karas yra lūžio taškas Rusijai. Jis pasmerkė Putino režimą plačiai tarptautinei izoliacijai.

Jam taip pat teko kovoti su sudėtingomis vidaus politikos srovėmis, pradedant Vagnerio grupės samdinių ir kitų kariuomenės židinių - pavyzdžiui, Belgorode - maištu, baigiant etnine įtampa keliuose Rusijos regionuose ir neseniai įvykdytu teroristiniu išpuoliu Maskvoje.

Tai rodo, kad politinė rizika Rusijoje yra labai didelė. Nors V. Putinas neseniai buvo perrinktas, tačiau jam gresia įvairūs galimi "juodosios gulbės" įvykiai.

Po karo Ukraina turės galimybę įstoti ir į ES, ir į NATO, o Rusija praras savo buvusias sovietines respublikas, nes jos V. Putino agresiją ten laiko grėsme savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

Tuo tarpu, pasak Feng Yujun, šis karas privertė Europą prabilti apie didžiulę grėsmę, kurią Rusijos karinė agresija kelia žemyno saugumui ir tarptautinei tvarkai, o tai reiškia, kad baigėsi pokario ES ir Rusijos detantė.

Daugelis Europos šalių prarado iliuzijas dėl V. Putino Rusijos.

The Economist