Olava Strikulienė: Nepakeičiamoji Monika šturmavo LRT kaip matrosė Smolnį

Senų metraščių, kronikų stiliumi tris kartus pasibeldusi į LRT vartus.

Taip grūdinosi plienas, anot Nikolajaus Ostrovskio. Tokio atkaklumo pavydėtų net Čingischanas, Tamerlanas ar koks nors „kniazius". Jau nekalbant apie Iljičių.

LRT šturmo drama tęsėsi nuo balandžio 4-osios, kai pasibaigė LRT generalinės vadovės pirmoji kadencija.

Grumtynės, kai pusė LRT Tarybos aiškiai demonstravo, jog generalinės Monikos nebenori, užtruko visą pusmetį. Šeši iš 12-os Tarybos narių slapčia balsavo „prieš", dar 6 buvo „už" ir ką tu jiems padarysi?

Nei pirmyn, nei atgal!

Spyriojosi!

Ministro pabauginimas

O jei spyriojasi, reikia bauginti. Matyt, situacija pasikeitė tada, kai rugpjūtį kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė, jog LRT Tarybai trečią kartą neišrinkus LRT vadovo, pati Taryba turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Mat jau trečią kartą nesugebėtų atlikti savo pareigos.

O kas šiais laikais, sėdėdamas tokiame aukštame, įtakingame poste, savo noru atsistatydina?

Nei Monika taip sugeba, nei LRT Tarybos nariai pageidauja. Todėl susiprato pagaliau atlikti savo taip akivaizdžiai brukamą „pareigą" - išrinkti ne ką nors kitą, bet tik M.Garbačiauskaitę-Budrienę.

Matyt, tai suvokė ir dviejuose rinkimų turuose dalyvavęs komunikacijos konsultantas Aistis Zabarauskas. Nepanoręs trečią kartą dalyvauti LRT generalinio rinkimuose.

O kam dalyvauti? Turbūt susiprato, kad filme „Lietuvos dešiniųjų partijų ruporas" primygtinai reikia būtent šitos holivudinės žvaigždutės, kuri toliau transliuos konservatorišką komisarą Reksą ir dešiniąją Leipcigo policiją. Sekmadieniais vis dar supažindindama su seniai visiems pažįstamu Puaro.

Tačiau taip grūdinama žiūrovo kantrybė ir plienas. Matyt, taip suvokiama nacionalinio transliuotojo misija.

Tad kuriems galams A.Zabarauskui trečią kartą žemintis? Jei šitame dešiniųjų žaidime esi nepageidautinas.

Važiuos kiauromis padangomis

Kitas klausimas, ar labai buvo pageidautina Monika. Labai pageidautinas esi tada, kai už tave balsuoja dvylika LRT Tarybos narių. Mažiau pageidautinas - jei vienuolika.

Bet sprendžiant iš ankstesnių LRT Tarybos balsavimo rezultatų, M.Garbačiauskaitės-Budrienės nepageidavo net šeši Tarybos nariai. Jie visi Taryboje liko. Liko tos simbolinės dvi Lietuvos. Viena kitos nesuprantančios ir priešiškai ar bent įtariai viena į kitą spoksančios.

Tad kaip jaustis, jei Taryba iki juosmens tavęs nepageidauja ir pageidauja tik kita nuo juosmens esanti Tarybos pusė? Monika važinės su keturračiu, kurio dvi padangos kiauros?

Jei jaunikis taip abejotų, nuotaka nė už ką už jo netekėtų. Vien dėl savigarbos. Bet šiai „nuotakai" - dzin. Juolab kai trečią kartą „nuotaką" jau palaikė 7 balsai.

Galimai sudreifavo LRT Tarybos pirmininkas, Kauno technologijos universiteto rektorius, chemikas Eugenijus Valatka? Galimai gelbėdamas Tarybos reputaciją?

Todėl iš jos liko tik pseudo reputacija, nes LRT Taryba buvo kultūros ministro pagąsdinta, psichologiškai apdorota ir iš kovos pasitraukė A.Zabarauskas.

Bet 5 asmenys vis vien tvirtai balsavo ne už Moniką.

Balsavo už komunikacijos mokslų daktarą, universitetų dėstytoją Mantą Martišių, kuriam per ankstesnį balsavimą skyrė tik nulį. Ką tai reiškia? Kad penki LRT Tarybos nariai matė M.Martišiaus asmenyje mažesnę blogybę. Žmogus kaip žmogus.

Tiesa, pieno nemėgsta, tačiau klausosi „Queen". Gal būtų balsavę ir už Santą Klausą ar jo elnią Rudolfą. Kad tik nelaimėtų M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Dabar „tampriai tamprins"

Bet laimėjo. Dar vieną 5-erių metų kadenciją, kuri prasidės nuo spalio 17 dienos. Bet to, jau laimėjo papildomą pusmetį, kai laikinai ėjo LRT generalinės pareigas.

Negi tai stebina? Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, irgi dešiniesiems prijaučiantis Dainius Žalimas, taip pat dirbo ilgiau nei numatė KT pirmininko kadencija.

Kažkoks keistas dešiniųjų politinių jėgų polinkis padaryti iš savo simpatikų „zombius". Ir esi, ir kartu nesi. Kažkoks tarpinis.

Bet tai jau lyrika, o dabar prisiminkime, ką siūlo M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Ogi yra numačiusi plėsti LRT auditoriją. Pirma, „tamprinti" ryčius su regionais.

Antra, aptarnauti vaikų ir jaunimo auditoriją. Trečia - apjungti LRT naujienų tarnybas, o ateityje dalį šių žurnalistų net fiziškai susodinti vienoje patalpoje ir apjungti į vieną naujienų redakciją.

Paskutinysis punktas visuomenės nedomina, nes jai svarbiausia - operatyviai gauti objektyvias žinias. Ir visai nesvarbu, ar naujienų redaktoriai paskelbs žinią, jog automobilių spūstis prie Vievio, iš vieno redakcijos kambario, ar dešimt kambarių.

Tik svarbu, kad Vievio nesupainiotų su Ukmerge.

O šit ryšių su regionais „tamprinimas" jau skamba mažai įtikinamai. Nes regionų gyventojų mažėja.

O su jais mažėja ir radijo aparatų bei televizorių. Ką „tamprinsi", jei dauguma regionų gyventojų vis vien nepritaria nei PRIDE eitynėms, nei kelių etatinių LRT laidų vedėjų - „Smolnio komisarių" - tezėms.

Tai ką darys? Rodys „Duokim garo!" septynis kartus per savaitę, o „Leipcigo kriminalinę policiją" - du kartus per dieną?

Kad provincija įsivaizduotų, jog Skuodas yra Leipcigas? Jei LRT dar pavyko galutinai nenuvilti regionų, tai tik dėl šviesios atminties Zitos Kelmickaitės (1951-2023) ir dar kelių Lietuvai atsidavusių režisierių pastangų.

Bulvaras būna ir politinis

Tiesa, žada aktyviau aptarnauti vaikų ir jaunimo auditoriją. O kaip? „Sveikinimų koncertu"? „Lietuvos tūkstantmečio vaikai" ir „Gustavo enciklopedija" yra puiku, bet mažoka.

Bet to, daug metų kuriama„Gustavo enciklopedija" - tikrai ne Monikos nuopelnas. Be to, auditoriją daug lengviau prarasti nei susigrąžinti. O ji prarandama per visą pirmąją M.Garbačiauskaitės-Budrienės kadenciją.

Sprendžiant iš tarptautinės bendrovės KANTAR tyrimų, 2017 m. liepą, kai M.Garbačiauskaitė-Budrienė dar nevadovavo LRT, pastaroji užėmė 27 proc. auditorijos.

Pirmavo TV3, o antroje vietoje buvo LNK. Atėjus Monikai, 2018 m. liepą LRT auditorija pakilo iki 30,6 proc.

Matyt, žiūrovams dar buvo smalsu, ką pasiūlys naujoji generalinė. O vėliau reitingai nuosekliai riedėjo žemyn. Kaip ir dviejų pirmaujančių TV kanalų - TV3 ir LNK.

Kurių nacionaliniam transliuotojui taip ir nepavyko nei pavyti, nei pralenkti.

Aišku, galima vaizduoti, guostis, jog nacionalinis transliuotojas yra solidesnis ir vengia bulvaro. Nesidomi, kas su kuo miega ar kokią pasisiuvo suknią.

Tas tiesa, bet nacionaliniam transliuotojui būdingas kiek kitoks bulvaras. Politinis. Jį išvysime, kai kitąmet prasidės įvairūs debatai prieš Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus.

Matysime, kaip bus subtiliai ar visai nesubtiliai tildomi dešiniesiems neparankūs asmenys.

Tad kas valstybei pavojingiau? Pamatyti dar vieną vietinio „žvaigždūno" tatuiruotę, išgirsti siaubingą dramą, kaip pavyko numesti 2 kg svorio?

Ar pavojingiau stebėti, kaip iš politinio oponento metodiškai daroma karikatūra. Tiesioginiame LRT eteryje. Štai dėl to ir yra nepamainomos įvairios Monikos, Ritos ar kitos.

Štai dėl to ir vyksta pusmetį trunkančios LRT generalinio rinkimų komedijos.