Olava Strikulienė: Jei pats valdžios nerinkai, neturi teisės bambėti

O visi, patingėję nueiti iki rinkimų urnų, dabar tegul nesiskundžia, kad valdžia - bloga, netinkama, korumpuota, žiopla, „bukalaurų" ir t.t. Nes jie, patingėję atlikti savo pilietinę pareigą, neturi jokios moralinės teisės burbėti, piktintis.

Nes jie nė kiek neprisidėjo, kad Lietuvos piliečiai išsirinktų maksimaliai tinkamiausią, priimtiniausią valdžią.

Bet iš kur žinoti, kuri valdžia Lietuvai priimtiniausia, jei daugiau nei pusė rinkėjų nepasinaudoja rinkimų teise?

Lengviausia drybsant ant sofutės, kritikuoti ir piktintis kitais. Eltos nuotr.

Jei autofurgono vairuotojas savo noru atsisako savo „furos" vairavimo teisių ir leidžia įlipti į autofurgono kabiną bet kam, užleidžia vairavimo teisę kitam, jis neturi jokios teisės burnoti.

Kad mašina stovi, rieda atgal, užklimpsta dumblyne. Kad mašina per lėtai važiuoja ar iš Briuselio parrieda be krovinio. Autofurgono vairuotojas, atidavęs vairavimo teisę kitam, gali burnoti tik ant savęs.

Piktintis žiūrėdamas į veidrodį. Išvadinti save „bukalauru", nevykusiu „vairu". Jis negali net piktintis, jei autofurgonas jau nubrozdintais šonais, o į vidų prilindo nelegalų migrantų.

Ne tavo reikalas, pone NERINKĖJAU. Ne tavo pilietinis balsas, todėl ir ne tavo pupos.

Ir tik nepradėk vėl aikčioti, jog ne už tokią Lietuvą kovojai, ne tokią savo vizijose regėjai. Jei dėl Lietuvos šiemet patingėjai nutrepsėti vos kelis šimtus metrų ar nuvažiuoti porą kilometrų iki artimiausios rinkimų apylinkės.

Pyktis ir apatija

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimų teisę turėjo 2 386 868 piliečiai, tačiau ja šiemet pasinaudojo tik 48,91 proc. žmonių.

Nors kovo pradžioje dar nėra žemės arimo, pomidorų sodinimo ar prasidėjusio egzotinio turizmo sezono. Tai reiškia, kad daugiau nei 50 proc. šalies piliečių jau yra išsipilietinę.

Abejingi savo valstybei, nesieja savo ateities su Lietuva, nesuvokia, kas yra demokratija. Ir savo teises - turbūt jau ne pilietiškas, bet tik gyventojiškas, prisimena tik tada, kai per mažos pensijos, algos, pašalpos ar poliklinikose per didelės eilės.

Gali būti, kad tas nebalsavęs žmogus jau tiek kartų buvo valdininkų išdurtas, pažemintas, paniekintas, kad tapo apatiškas. Vidinė baterija jau išsikrovusi. Kovingumas galutinai išsekęs.

Nėra jokio noro priešintis. Tik vegetuoti. Tačiau tokiu atveju nereikia piktintis, jog dar nevegetuojantys išrinko ne tuos. Ir vėl?

Vilniuje šiemet valdžią rinko tik 214 042 žmonės. Kaune - 133 298 (53,76 proc.), Klaipėdoje - 50 955 (40,80 proc.), Panevėžyje - 30 673 (41,06 proc.), Šiauliuose - 37 570 (46,79 proc).

Tad didžiųjų šalies miestų valdymą įtakoja bendrapiliečiai, kurie lengvai sutilptų į Kauno „Žalgirio" areną per M.A.M.A. apdovanojimus. O kur kiti? O kiti yra nebalsuojantys.

Todėl Lietuvos valstybės spektaklyje atlieka senovės graikų choro vaidmenį. Linguoja į šonus, virkauja, ūbauja savo draugui televizoriui. Ir daugiau nieko nedarydami laukia. Kad pats tinkamiausiais meras savaime nutūptų į sceną iš dangaus.

Be jokių rinkėjo pastangų. Kaip deus ex machina.

Kuo prastesnė etiketė, tuo daugiau rinkėjų

O gal žmonės tiesiog neranda, už ką balsuoti? Gali būti ir taip. Nes politinėmis partijomis Lietuvoje pasitiki tik apie 7 proc. gyventojų.

Tačiau vėl paradoksas. Partijomis pasitiki tik 7 proc., bet partijas į savivaldybes renka tie patys jomis nepasitikintys? Ne tik renka, bet gausiai išrenka!

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kitas paradokas - nors partijomis pasitiki apie 7 proc., bet savivaldybėmis, kurių Tarybų narius sudaro partijos, o ir meras - dažnai partinis, jau pasitiki apie 30 proc. gyventojų. Kaip suprasti?

O trečiasis paradoksas - kuo labiau pravardžiuosi merą „mentu", Kremliaus „kolaborantu", „krabu", „zuokula", „abonentu", o partijas - „pedopartijomis", tuo daugiau šansų, kad rinkėjai tą merą ar tas partijas išrinks.

Primityvus etikečių klijavimas, matyt, Lietuvoje jau neveiksmingas. Piliečiai jau įsitikino, kad po skambia rankinės ar kvepalų etikete gali slėptis ir falsifikatai. Todėl įtariai reaguoja ir į kitokias etiketas.

Pavyzdžiui, „koloradas". O gal visai ne vabalas, bet JAV valstija?

Vėl pamiršo akinius?

Kaskart per rinkimus dalis biuletenių būna sugadinti. Gal rinkėjas pamiršo namie akinius. Gal buvo išsiblaškęs. Tačiau gali būti, jog dalis piliečių neranda, už ką balsuoti, ką reitinguoti ir biuletenius sugadina tyčia.

Nes mažai tikėtina, jog akinius šiemet pamiršo, todėl biuletenius sugadino 24 546 rinkėjai, dalyvavę merų rinkimuose. Tiek žmonių - tai visas Jurbarkas, visas Joniškis ir visas Skuodas.

Daugiausia akinių šiemet „pamiršo" Prienų rajono gyventojai (3,44 proc.), o mažiausiai - Vilkaviškio rajono rinkėjai (1,10 proc.). Matyt, daugumai vilkaviškiečių rinkėjų mero Algirdo Neiberkos kandidatūra atrodė tinkama. „Mikių Pūkuotukų" nepripaišė.

Tiesa, palyginus su 2019 m. kovą vykusiais savivaldybių ir merų rinkimais, žmonės buvo aktyvesni. Tąkart rinkimuose dalyvavo tik 47,90 proc. piliečių.

Dar viena tendencija - lietuviai mėgsta pastovumą. Linkę rinkti jau esamus merus, o ne „naujas šluotas".

Eltos nuotr.

Kam rizikuoti? Ypač provincijoje. Kai naujos rajono administracijos atėjimas sukelia tam tikrą suirutę.

Tenka taikytis prie naujų veidų, kaprizų ir t.t. Kam traukyti patikrintus ryšius, kad vieną vietinį trečios eilės pusbrolį pakeistum kitu vietiniu trečios eilės pusbroliu?

Tad lietuviai mėgsta turėti parapijoje vis tą patį kleboną, tą patį merą, tą pačią „daktarytę", tas pačią grybingas vietas miške, tą patį seniūną ir vis tą patį apkalbų ir nepasitenkinimo objektą - Seimą.

Kritikuoti galima

Bet tik tokiu atveju, jei balsavai. Tačiau jau kitą dieną po rinkimų socialiniuose tinkluose iš šios demokratinės procedūros tyčiojamasi. Vienas internautas rašo: „kai supranti, kad rimtai gali rinktis tik atrinktus kandidatus (prasijotus), aš tikrai neprisiimsiu už juos atsakomybės, dėl to ir nebalsuoju.

Kam gadinti karmą?"

Kitas internautas rašo, kad „kol į rinkimus neateis 50-60 proc. šalies gyventojų, judėsime stagnacijos kryptimi". Parašo ir tiek. Be jokių argumentų.

O kodėl iš kitų valstybių kritikuoja? Gal todėl, kad Lietuva jų nepamirštų, nes užsieniuose vis dar jaučiasi svetimi? Tik save apgaudinėja?

Dar vienas žinomas asmuo, gyvenantis jau ne Lietuvoje, siūlo tikrinti kandidatus kaip automobilius.

Ar jie techniškai tvarkingi.

O techniškai tvarkingas kandidatas turėtų be klaidų parašyti 20 sakinių diktantą, be sustojimo nubėgti kilometrą ir atlikti bent 5 atsispaudimus. Taip įrodytų savo brandą.

Tikėtina, jog žmogus juokauja. Nes tokiu atveju, Kaunas savo laiku į merus galėjo išrinkti amžinatilsį banditą, pravarde Smauglys.

Buvo sportiškas imtynininkas, savo pasiaiškinimus policijai rašė be klaidų, nes buvo raštingesnis už jį apklausiančius pareigūnus, vietoje „c", rašiusius „ts".

Be to, Smauglys gražiai piešė, buvo baigęs meno technikumą.

Aiman, per anksti nušautas.

Nepritempė iki tiesioginių mero rinkimų!

respublika.lt