Ne visas pasaulis renkasi pyktis ir nervintis, užtenka pažiūrėti į Lenkiją

"Mes pasirinkome kelionę su visa šeima po Lenkiją šiemet: Torunė, Malborkas, Gdanskas, Sopotas, Krinica Morska...

Keliaudami automobiliu, smalsiai klausėmės tos šalies radijo.

(Visada įdomu sužinoti aktualijas "iš pirmų lūpų", kai supranti šalies kalbą).

Nustebino, nes per septynias dienas, tik kartą per žinias kalbėta apie covidą. Kartą! (Jokios "covido sklaidos" žiniasklaidoje?)

Tiesa, Malborko pilyje prižiūrėtojas paprašė užsidėti kaukę ir tai buvo vienintelė vieta, kur ją dėvėjau!

Restoranai, prekybos centrai, vakariniai senamiesčiai - pilni žmonių. Gyvenimas verda, verslai klesti.

O kaukes pastebėjome dėvint tik gana mažą dalį ( vyresnio amžiaus) aplinkinių. Porą kartų matėme kinų turistus - šeimos išsiskyrė iš minios, nes visi nuo paties mažiausio, iki didžiausio - su kaukėmis.

(Prabėgo nejučia palyginimas mintyse, kad itin didelis griežtumas šiandien būdingas į leftizmą ar komunizmą linkusioms šalims ar regionams).

Jaučiu pagarbą Lenkijai: ne tik išsaugojusiai savo zlotą, bet ir turinčiai kietą stuburą politikoje.

Jie tariasi su savo gyventojais, dėl „covido" irgi buvo klausiama savo tautos, o ne aklai vykdomi ES nurodymai.

Todėl džiaugiamės atostogomis, išvėdintomis galvomis, praplėstu akiračiu - toli kartais net nebūtina važiuoti!

Kaimynai renkasi laisvę ir ji jiems tikrai pasiteisina: nėra susiskaldymo, pykčio, prievartos. Išleidome savo atostogų pinigus puikioje šalyje, kas galėjo pagalvoti, kad taip gali skirtis artimiausia šalis!"

Nereikia šiandien skristi į Japoniją, kad mus nustebintų

. O žinoti - smagu.

Ramina ir supratimas, kad ne visas pasaulis renkasi pyktis ir nervintis. Ir kad toks kelias yra irgi įmanomas!