Liudas Mikalauskas: Ne man teisti, o jūs, "teisieji", laikykitės tvirti ir likite toliau sofų teisėjais

Teisiam, užmiršę kontekstą, viską vertindami iš dabarties "viską žinančiųjų" perspektyvos. 

Kad tik išbraukti, "cancel" kuo daugiau, be galimybės apsiginti ir pasiteisinti. 

Ypač mirusius, juk mirusius lengviausia. 

Gi mes gyvename teisingu laiku, o jie ne. 

Patys matyt kalti... 

O mes bijom išsižiot, nes savo tylėjimu tik patvirtinam kun. Ričardo DOVEIKOS paminėtą baimės kultūrą. 

O aš, žinokit, kasdien dainuoju ir Salomėją NĖRĮ, ir Justiną MARCINKEVIČIŲ! 

Pavatninkit mane! 

Bus puiku prasivalyti facebook draugų sąrašą, nes jau drąsiems ir bendrai mąstantiems nebeliko vietos.

 O aplink vien teisieji tautos švarintojai. 

Oi kaip lengva teisti gulint ant sofos... nieko nenuveikus gyvenime. 

Nieko, kas būtų verta bent vienos eilutės istorijos vadovėliuose. O juk gyvenam geriausiais laikais, kuriais tai padaryti turėtų būti kaip ir labai paprasta... 

Nieko, trumpalaikė šlovė. 

Laikas parodys, kas teisus. 

Jie "išnyks kaip dūmas neblaškomas vėjo", o Nėris "diemedžiu žydės"!

Žydės, nes išpažino savo paklydimus ir su kūdikiu ant rankų mirdama kreipėsi į Maironį tarsi į Lietuvą: 

"Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti? / 

Ar galėjau – tais pačiais keliais? / 

Gena, gena pikto dievo rykštė, – / 

Atgalion ir atsigręžt neleis." 

Aš atleidimo prašančiam atleidžiu, nes ne man teisti, o jūs, "teisieji", laikykitės tvirti ir likite toliau sofų teisėjais.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje