Liudas Mažylis. Išsprūdimas iš Rusijos energetikos glėbio

Dabar sunkiai rastum Europos Sąjungos valstybę, kuri norėtų turėti bent kokių nors ryšių su Rusija, ar tai būtų energetinis bendradarbiavimas, diplomatinis ar net kultūrinis. ES buvo užbrėžusi simbolinę datą – nuo 2023-ųjų sausio 1-osios atsisakyti rusiškos naftos importo.

Jei konkrečiau – taikyti 90 proc. jūra gabenamų naftos produktų embargą, o nuo 2023 m. vasario atsisakyti ir rusiškų degalų importo. Ar jau pradėjus įsigalioti šiems draudimams europiečių pinigų srautai į iš tiesų Rusiją sumažėjo?

2022 m. birželio 3 d. šeštuoju sankcijų Rusijai paketu buvo susitarta dėl didžiosios dalies naftos importo iš Rusijos stabdymo. Toks sprendimas buvo logiškas atsakas į pagrindinį Kremliaus turimą svertą prieš Europą – energetiką.

Tačiau, spartesnį politinių sprendimų priėmimą apsunkino metų pradžioje rekordiškai aukštos iškastinio kuro kainos bei Kremliaus šantažas dėl dujų tiekimo. Tai sukėlė gan ankstyvą požeminių gamtinių dujų saugyklų ES pildymą ruošiantis žiemai.

Dėl šių faktorių visumos Briuselyje kilo abejonių, ar įmanoma būtų taip greit atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. Kai dar buvo tartasi dėl šeštojo sankcijų paketo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad rusiškai naftai bus taikomas absoliutus embargas metų pabaigoje.

Draudimas būtų aprėpęs jūros ir vamzdynų žaliavos ir rafinuotos naftos importą. O Europos Parlamentas dar 2022 m. balandžio 7 d. išreiškė griežtą poziciją balsuojant dėl „2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu“ rezoliucijos.

Dokumente raginome ES valstybes taikyti taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, kartu atsisakant „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ dujotiekių. Visgi dėl tokių ambicingų tikslų nepavyko susitarti, todėl 2022 m. pagrindiniu konsensusu tapo 90 proc. jūra transportuojamos rusiškos naftos atsisakymas.

Dar vienas esminis žingsnis, kovojant su Rusija ir aukštos energetikos kainomis, buvo priimtas praeitų metų pabaigoje, kai ES įvedė 60 dolerių kainos lubas rusiškai naftai už barelį, taip bandant dar labiau paveikti Kremliaus kišenę.

Nors ir dėl tokio žingsnio buvo pradėta derėtis dar nuo vasaros pabaigos, sprendimas netenkino daugumos ES narių. Visgi, nepaisant sankcijų ir valstybių lyderių pastangų atsisakyti Rusijos energetikos, Kremliaus režimas 2022 m. iš naftos ir dujų eksporto į ES uždirbo 155 mlrd. eurų, tai yra 30 proc. daugiau nei 2021 m.

Taip pat metų pabaigoje kritus naftos ir jos žaliavų kainoms, taikomos 60 dolerių lubų ribos efektyvumas kol kas nebuvo įrodytas, nors galutinius rezultatus dar ir per anksti vertinti.

Kita vertus, toks liūdnas anti-rekordas buvo pasiektas dar prieš įsigaliojant šeštojo sankcijų paketo priemonėmis: gruodžio 5 d. įsigaliojus sankcijoms Rusijos žalios naftos eksportas sumažėjo 12 proc., o pardavimo kainos – 23 proc.

Todėl bendrai Kremliui pajamos iš Rusijos žalios naftos sumažėjo net 32 proc. Ekspertų teigimu, dabartinis jūromis gabenamai rusiškai naftai draudimas, kuris įsigaliojo 2022 m. gruodžio 5 d. Kremliui kainuoja 160 mln. eurų per dieną.

O kalbant apie tas pačias naftos kainos lubas, ekspertai teigia, kad 30 – 40 dolerių riba hipotetiškai turėtų rimtą ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai. Ilguoju laikotarpiu, vertinant energetikos rinką, esminis tikslas turėtų būti bandyti dar labiau sumažinti jau ir taip taikomas rusiškos naftos viršutines ribas.

O ir tokios šalys, kaip Indija ir Kinija mielai superka perteklinę tanklaiviais gabenamą naftą. Todėl pats laikas pradėti kalbėtis kaip derėtų elgtis su Rusija kolaboruojančiomis šalimis.

Dar vienas iššūkis yra susitarti su ES šalimis, kurių įmonių tanklaiviai padeda gabenti rusišką naftą. 9 iš 10 tanklaivių gabenančių Rusijos naftą buvo apdrausti pagal ES įstatymus veikiančių draudikų, todėl yra reikalingos naujos priemonės mažinti Europos laivybos įsitraukimą.

Taip pat reiktų papildomi kalbėti apie tanklaivių pardavimo apribojimus siekiant neleisti Rusijai, jos sąjungininkėms ir susijusiems prekybininkams įsigyti senų tanklaivių. Visi šie žingsniai, skirti Europos laivybos reguliavimui padidintų galiojančios viršutines naftos kainos lubų efektyvumą.

Priemonės efektyvumo vertinimo jau galima bus tikėtis 2023 m. sausio viduryje, kai ES peržiūrės galiojančias naftos kainos lubas. 2023 m. vasario mėn. įsigalios dar vienas naujas ES draudimas importuoti rusiškus naftos produktus.

Tokius kaip: benzinas, dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Todėl tampa akivaizdu, kad šiais metais Rusijos ekonomika patirs didelį smūgį, o BVP net ir pagal optimistiškas prognozes susitrauks bent 3 proc.

O kalbant apie dujas, tai 2021 m. ES iš Rusijos importavo 41 proc. dujų, o 2022 m. tik 7 proc. Todėl dar 2022 m. vasarą skriejo grasinimai iš Kremliaus, kad Europa be rusiškų dujų sušals žiemą. Bet, kaip ir tikėtasi, šie grasinimai nepasiteisino.

Tiek palankios oro sąlygos, tiek ir sumažėjęs šalių energetinis poreikis įveikė Putino „žiemos karo“ strategiją. Dabar Europos energetikos kursas aiškus – žalias. Europos energetikai dabar yra privalu laikytis Žaliojo kurso ir nekartoti praeityje padarytų strateginių klaidų.