Lietuvos užsienio politika privalo keistis

Vienų tokių debatų metu, Obamai buvo parodyti Fidelio Castro, Irano prezidento Mahmondo Ahmadinejado, Kim Jong Ilo bei keleto kitų diktatorių atvaizdai ir užduotas klausimas: ar Obama būtų pasirengęs su kuriuo nors iš jų susitikti pirmaisiais prezidentavimo metais? Į ką Obama nedvejodamas atsakė, kad susitiktų su bet kurios šalies vadovu, jeigu tas susitikimas atitinka JAV interesus.

Toks atsakymas sulaukė kitų kandidatų Clinton ir Edwardso bei žurnalistų nepasitenkinimo. Jie Obamą kaltino naivumu ir teigė, kad susitikimas su JAV prezidentu yra privilegija kurios reikia nusipelnyti!

Obama į šiuos kaltinimus atsakė tiesiai: Amerika neturėtų vengti dialogo su savo priešininkais ar progų diplomatiškai spręsti konfliktus!

Tolimesnė JAV užsienio politika rodo, kad laikydamiesi kietos ir principinės pozicijos JAV prezidentai susitikinėja su priešiškų valstybių lyderiais ir diktatoriais

Dažnai girdime kalbas apie Europos saugumą, grėsmes Lietuvai ir net gi tiesiogiai vykdomas hibridines atakas. Tačiau kokie Lietuvos diplomatijos nuopelnai, kad šios grėsmės būtų eliminuotos?

Šiuo metu vyksta 2024 metų biudžeto svarstymai. Aršiai diskutuojama kiek procentų skirti švietimui, sveikatai ir krašto gynybai. Krašto apsaugos veteranai planuoja kokius šaudmenis pirks ir kur apgyvendins vokiečių brigadą. Visa tai be abejonės svarbu, tačiau yra kai kas svarbesnio už karius ir ginkluotę. Tai diplomatija. Būtent diplomatinio korpuso „kariai“ yra nacionalinio saugumo avangardas! Jie turi kalbėti su nedraugiškų valstybių vadovais siekdami užmigdyti Lietuvos priešų budrumą ir eliminuoti grėsmes, kol jos neatsirado. Būtent diplomatai turi tartis su esamais sąjungininkais, kad šie nepaliktų Lietuvos bėdoje, o ištikus reikalui nedelsiant atskubėtų į pagalbą. Tai diplomatai turi ieškoti naujų sąjungininkų, kurie stiprintų mūsų šalies autoritetą.

Rodos viskas paprasta ir aišku, tačiau pažvelkime kas vyksta Lietuvos diplomatijos lauke? Kokie yra šalies diplomatiniai ryšiai su nedraugiškomis kaimynėmis? Esama situacija kuomet diplomatinio korpuso „kariams“ vadovauja bailys yra nedovanotina! Nuolatiniai skandalai Užsienio reikalų ministerijoje, neapsisprendimas dėl Taivano ir Kinijos strategijos, nesusikalbėjimas su vokiečiais, destruktyvūs ir chaotiški diplomatijos generolo pareiškimai dažnai net nesusiję su užsienio politika. Istorija byloja, kad bailumas ir diplomatinės lyderystės stoka net ir stipriausias valstybes gali nuvesti į pražūtį! Visi, net ir patys valdantieji patvirtins, kad didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra bailūs generolai! Užsienio politika privalo keistis!