Laurynas Kasčiūnas: Rusija ir jos liaudis nepasikeitė. Jie toliau kankina, žudo, meluoja ir niekada nepripažįsta savo nusikaltimų

Gatvėse guli mažų sušaudytų į galvas vaikų, kai kurie irgi surištomis rankomis už nugaros, kūneliai. Kai kurie nusikaltimai tokie žiaurūs ir sadistiški, kad nesinori net jų detalizuoti viešai.

Visus šiuos nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, o gal ir genocido nusikaltimą, įvykdė iš šių teritorijų atsitraukiantys Rusijos Federacijos kariniai daliniai ir jų kariai. Visų jų pavardės jau iš dalies žinomos, visi ir kiekvienas bus nustatyti.

Rusijos Gynybos ministerija melagingai neigia įvykdytus nusikaltimus, neketina jų tirti, o tai reiškia tampa visiškai atsakinga už jų įvykdymą: arba šie nusikaltimai buvo vykdomi gavus įsakymą arba jie dengiami.

Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos aukščiausia politinė ir karinė vadovybė, įskaitant Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, privalo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos ir kitus Ukrainoje jau įvykdytus kraupius nusikaltimus, padarytus jo vadovaujamų ir kontroliuojamų karinių pajėgų.

Tarptautinė baudžiamoji teisė numato asmeninę kriminalinę atsakomybę net jeigu jam vadovaujant toms pajėgoms ar jas kontroliuojant nusikaltimai buvo padaryti dėl jo nesugebėjimo reikiamai kontroliuoti tas pajėgas.

Atsakomybė dėl šių kraupių nusikaltimų krenta ir ant Rusijos liaudies, kuri besąlygiškai remia ir palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje.

Mūsų pačių istorija primena kaip 1941 metų birželio mėnesį besitraukiantys Sovietų Rusijos okupantai tokiu pačiu būdu žudė ir kankino lietuvius: Rainiuose žiauriausiai nukankinti ir sušaudyti politiniai kaliniai, rasti lavonai surištomis rankomis, išbadytomis akimis, sutriuškintomis kaukolėmis.

Panevėžyje tiesiai iš operacinės išvesti chirurgai ir medicinos sesuo žiauriausiai nukankinti.

Tik keli kraupūs pavyzdžiai. Lenkų karininkų ir inteligentų egzekucijos Katynėje.

Sąrašas begalinis, o nusikaltimai žiauresni vienas už kitą. Rusija ir jos liaudis nepasikeitė. Jie toliau kankina, žudo, meluoja ir niekada nepripažįsta savo nusikaltimų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, Europos valstybės, JAV ir visas civilizuotas pasaulis privalo padėti Ukrainai fiksuoti ir tirti šiuos nusikaltimus.

Šiandien kai kurios Europos valstybės kviečia „nepriklausomam tyrimui”. Vietoj to jos turėtų siųsti savo specialistus ir padėti šiuos kraupius nusikaltimus ištirti.

Jei šiandien Vakarai nesureaguos išties ryžtingai ir principingai, o tik apsiribos žodžiais ir simbolinėmis sankcijomis, tai paskatins Rusiją nebaudžiamai tęsti pradėtus nusikaltimus.

O atskas gali būti tik vienas: visiškas Rusijos prekių (įskaitant naftą, dujas, anglį) embargo bei pilna jos blokada ir visos reikalingos ginkluotės nedelsiamas perdavimas Ukrainai.

Kiek dar turi būti nužudyta, nukankinta ir išniekinta mūsų brolių ukrainiečių, kad pagaliau pasakytume: užtenka, nebeleisime?

Ko verti mūsų rengiami istoriniai minėjimai ir priesakai „niekada daugiau”, jei prie pirmos progos mes leidžiam kruvinam skerdikui nebaudžiamai siautėti pačiame Europos geografiniame centre?

Ar tikrai tada dar galime vadintis civilizuotu pasauliu?