Laurynas Kasčiūnas: "Maldaujant, klūpint ant kelių gali būti tik suspardytas"

Todėl Rusijos Generalinio penktadienio pareiškimą, kad neva Rusijos karinių pajėgų strateginis tikslas yra Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių visiškas „išlaisvinimas” (šiuo metu Rusijos sukurti, karine jėga palaikomi ir faktiškai kontroliuojami „DNR” ir „LNR” dariniai neužima visos šių dviejų Ukrainos sričių teritorijos), o tikslo užimti Ukrainos sostinę ir didžiuosius miestus neva nėra ir net niekada nebuvo, kol kas galima vertinti tik kaip bandymą klastingai suklaidinti.

Tai puikiai supranta ir Ukrainos karinė-politinė vadovybė.

Ukraina toliau prašo reikiamos ginkluotės ir naujų, griežtų sankcijų Rusijai.

Tuo metu praėjusi savaitė žvilgėjo NATO, ES, Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimais, tačiau turime būti atviri: jie nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų Ukrainos gynybos reikšmingam sustiprinimui ar dėl narystės ES realios perspektyvos.

Vakarai nebenori įvesti ir jokių naujų sankcijų agresorei Rusijai. Ypač prastai čia atrodo ES senbuvės ir Vengrija.

Kol su bendražygiais iš Seimo lankėmės Kijeve, Lietuvoje su vizitu viešėjo ilgametis Nyderlandų premjeras Mark Rutte.

Šis progresyvusis, įtakingas Europoje lyderis yra vienas agresyviausių Ukrainos narystės ES priešininkų, kaip ir vienas iš aktyviausių naujų sankcijų prieš Rusiją oponentų, o ypač svarbiausiu klausimu - naftos - embargo.

Tipinis dviveidiškumo pavyzdys: daug pompastiškų pliurpalų apie liberalias vertybes, bet mažai paramos už tikras europietiškas vertybes žudomiems kaimynams.

Tai, deja, galioja ne tik Nyderlanų premjerui.

Tuo metu yra ir kuo pasidžiaugti, tai visų pirma Lenkija ir kiekvienu lenku, kurie tapo visos europinės civilizacijos centras, priimantis milijonus karo pabėgėlių, nepaisant Rusijos grasinimų leidžiantys per jos teritoriją tiekti materialinę techninę pagalbą Ukrainai.

Deja, šios paramos nepakanka. Iki šiol sunkiai suvokiama kodėl Vakarai nedrįsta suteikti veiksmingos ginkluotės Ukrainai. Visų pirma tos, kuri pirmiausiai reikalinga apsaugoti paprastų žmonių gyvybes.

Tai priešlėktuvinių, priešraketinių sistemų, net sovietinio tipo naikintuvų.

Toliau dominuoja jokios logikos nebeatlaikantis, bet nepralaužiamas požiūris: neprovokuokime Rusijos ginkluodami Ukrainos.

Dabar jau: duokime tik kai ką, bet ne rimčiau.

Nors visa įvykių eiga nuo 2014 metų, o jei norite ir nuo 2008 metų, o ir apskritai visa Rusijos istorija rodo, kad Maskvą provokuoja aukos silpnumas, o Rusija supranta tik jėgos kalbą.

Parodžius jėgą Rusija traukiasi ir keičia toną, maldaujant, klūpint ant kelių gali būti tik suspardytas.

Deja, iki šiol to suprasti taip Vakarams ir nepavyksta.

Matėte gėdingą istoriją su Ukrainai kelis kartus pažadėtais, bet taip ir neperduotais, nors itin reikalingais MiG-29 naikintuvais.

Nedavė ir neduos. Kodėl? Naikintuvai turi pajėgumą gali nuskristi iki Maskvos ir tokių davimas suerzintų Rusiją.

Suprask ji jaustųsi nesaugiai. Nepaisant to, kad visi puikiai žino, kad Ukraina nepuls Rusijos teritorijos, netgi okupuoto Krymo, nes vengia suteikti Rusijai pretekstą panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Tačiau kai kurie vakarietiški Rusijos ekspertai jaučiasi Kremlių suprantantys geriau nei Ukraina. Arogantiškas požiūris.

Šie ekspertai darė klaidą po klaidos nuo 2014 metų ir dar anksčiau, bet ir toliau tęsia „neprovokavimo”, „šaltakraujiško dalies interesų suderinimo” politiką.

Tuo metu masiškai žudomi ukrainiečiai, norintys, bet neturintys galimybių apginti savo miestus nuo krentančių raketų ir bombų galingų smūgių.

Komentaruose įdedu interviu su Mariupolį didvyriškai ginančio „Azovo” pulko vadu.

Pažiūrėkite ir išgirskite kokia ten situacija.

Istorijoje šio Ukrainos miesto kruvina tragedija liks įrašyta kaip absoliuti Vakarų gėda.

Retame (nes Rusija neleidžia civiliams trauktis iš apsupties) humanitariniame koridoriuje iš Mariupolio ties miesto riba susitiko šio beveik jau sutrinto į nuolaužas pietryčių Ukrainos uostamiesčio meras ir aukštas miestą puolančių Rusijos pajėgų karininkas, kurio ukrainietis meras paklausė: „Kodėl, už ką jūs bombarduojat nesirenkant taikinio, žudot iš eilės visus nekaltus žmones, marinat badu, šalčiu…?”

O atsakymas toks: „Kad jūs visi bijotumėte Rusijos armijos”.

Po kelių valandų Rusijos kareiviai sutiko 11 metų mergaitę šio miesto griuvėsiuose, verkančią mergaitę nušovė tiesiai į galvą. Mes nepadėjome jos apginti.