Viena iš populiariausių saviapgaulės formų – sąmokslo teorijos.
Gilesni tyrimai atskleidė, kad paveikesni šioms koncepcijoms yra žmonės su narcisizmo bruožais. Tokie žmonės nėra retenybė, jų nemažai.
Galiu paminėti tik keletą charakteristikų. Bene ryškiausia - savo asmeninių savybių ir sugebėjimų pervertinimas ir kritikos nepriėmimas. Bet kuris jų trūkumo paminėjimas suvokiamas kaip įžeidimas arba slaptas noras jam pakenkti.
Dažnas toks viršininkas, verslininkas ar menininkas verčia aplinkinius jais žavėtis ar net garbinti, reikalauja nuolatinio dėmesio sau. Toks charakteris yra palydimas nesugebėjimu ir nenoru suprasti kitų jausmų bei priimti kitokią nuomonę.
Deja, tokios charakterio ypatybės veda prie to, kad narcisizmu pasižymintys žmonės bet kuria kaina stengiasi nebūti panašūs į visus kitus. Išsišokimai, ekstravagancija, netikėti siūlymai Seime ir pan. Tačiau jei meno žmones aplinka lyg ir teisina - sako – „performansas“, politikoje tai tampa problema bendram moralumo supratimui.
Didelę įtaką saviapgaulei daro ir kritinės situacijos. Viruso iš Kinijos paplitimas pasaulyje nesukėlė visuotinės katastrofos, bet sunaikino ramų gyvenimą, kuris jau buvo tapęs norma.
Nežinojimas kas yra virusas ir kaip su juo elgtis iššaukė begalę aiškinimų ir patarimų kaip gyventi toliau.
Mokslininkai bando remtis turimomis mokslo žiniomis, bet tokių labai nedaug.
Paprasti žmonės ieško jiems prieinamų priemonių ar būdų kovoti su mažai žinomu priešu, todėl buvo labai populiarus patarimas: gerti daug arbatos. Arbata, žinoma, gerai, bet medicina - žymiai geriau.
Baimė būti gydomu verčia imtis ne pačių geriausių priemonių, vėliau bandyti tai pateisinti, įtikinti save, kad taip ir turi būti. Tai vėl leidžia moteriai ar vyrui jaustis išskirtiniu, protingesniu ar praktiškesniu už kitus. Jų bazė yra vienokios ar kitokios žinios bei mūsų pačių patirtis, sprendžiant savo paties/pačios problemas.
Suaugusio žmogaus žinios dažnai yra sukauptos dar ankstyvoje jaunystėje. Nedaugelis nori vargti ir nuolatos mokytis. O žinios kinta, ir gana greitai. Aišku, bazinės žinios išlieka, bet kitos gali pasikeisti kardinaliai.
Naujovėmis medicinos, fizikos ar astronomijos srityse pasitiki ne visi. Žymiai paprasčiau susikonstruoti kažką panašaus į teoriją, besiremiančia dar mokyklinėmis žiniomis. Taip pradedama abejoti vakcinų vertingumu, ieškomi alternatyvios medicinos.
Vaistinėse nesunku rasti homeopatinių tepalų ar tablečių, nors mokslininkai seniai paneigė jų gydomąją galią. Turguje perkamos įvairios žolės, žolelės, nors jų šalutinis poveikis gali sukelti itin pavojingas komplikacijas. Vis dar stengiamasi įtinkinti save, kad tai „tradicinis ir gerai patikrintas būdas“.
Mąstymas radosi kaip priemonė sudėtingoms užduotims spręsti. Bet tai sunkus darbas, todėl ne tik moksleiviai ar studentai ieško paprastų sprendimų. Paprasta ir aišku. Viduje tai įvardijama intuicija, kuri yra tarsi proto ar patyrimo rezultatas. Išties tai tik emocionali reakcija į ankstinius, dažnai sėkmingus rezultatus. Jei buvo gerai, tai kam ieškoti iš naujo.
Bėda tik ta, jog pasikartojančios situacijos retai sutampa, o su laiku kinta iš esmės. Intuicija tampa proto tingumo pateisinimo priemone.
Bene linksmiausia savęs apgavimo priemonė yra horoskopai. Noras numatyti ateitį žmonėms būdingas nuo civilizacijos pradžios. Tokių priemonių yra daug: būrimai, kortos, kabala ir t.t. Tačiau labiausia žinoma ir itin populiari - horoskopai. Nė vienas bulvarinis laikraštis neapsieina be dienos, savaitės ar net mėnesio spėjimų. Anot jų, žmonės, gimę tam tikru metų laikmečiu, elgiasi skirtingai ir jų ateitį galima nuspėti.
Tačiau mokslas kažkodėl pateikia keletą klausimų. Astrologija - sena sritis, skaičiuojanti jau trečią gyvavimo tūkstantmetį. Įdomu tai, kad per šiuos amžius Žemės ašis pasisuko, todėl pasikeitė ir žvaigždynų padėtis skliaute. Tai reiškia, kad mums priskiriami horoskopai šiandien nebe tie kaip prieš tris tūkstančius metų. Astronomai taip pat primena, kad net jei žvaigždės ir turėtų kažkokią įtaką mums, žmonėms, jų šviesa iki mūsų keliauja šimtus ar tūkstančius metų. Bet negi sunku įtikinti save - o gal tai teisybė?
Ddidžiausia saviapgaulės priemone tapo socialiniai tinklai. Galima dažnai matyti bendraminčių būrius, kurie suformuoja burbulą. Jame bendraujama tik su tais, kurie pritaria ir šalinami tie, kurie prieštarauja. Asmuo, esantis tokioje draugijoje, visuomet jaučiasi teisus, o jo grupė tampa jo paties išskirtinumo priemone. Kai niekas neprieštarauja, lengva jaustis visuomet teisiu.
Saviapgaulė – populiariausia manipuliacijos rūšis. Apgauti kitą gana sudėtinga, įtikinti draugą ar priešą be galo sunku. O su savim daugumai pavyksta susidoroti.
Rašyti komentarą