Kiek dar tęsis skandalai Lietuvos gydymo įstaigose?

Mobingas ligoninėse, gydytojų savižudybės, neblaivūs medicinos darbuotojai darbo metu, suprastėjusi paslaugų kokybė ir kt., sulaukė ne tik žurnalistų dėmesio, tačiau ir visuomenės pasipiktinimo sveikatos priežiūros sistema. Jau ne kartą yra tekę girdėti iš visuomenės atstovų, jog sveikatos sistema - ,,supuvusi“.

Per pastaruosius metus visuomenę sukrėtė dviejų gydytojų savižudybės. Natūraliai kyla klausimas kodėl, kas dėl to kaltas?

Teigiama, kad kaltas yra mobingas, kuris vyrauja gydymo įstaigose. Žodis mobingas turi daug sinonimų, pavyzdžiui, engimas, psichologinis teroras, patyčios ir kt. Mobingu pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė. 

Iš esmės mobingas žaloja žmonių gyvenimus, sekina sveikatą, kenkia visos organizacijos mikroklimatui.

Visgi, prabilo ir kiti medikai, kurie skundėsi dėl nepakeliamo darbo krūvio, pervargimo, žeminimo, psichologinio smurto darbe, o tai parodo, kad ši problema Lietuvoje yra įsišaknijusi.

Žinoma, gydymo įstaigų vadovai neigia tokias tendencijas ir neprisiima atsakomybės.

Taigi tokie pavydžiai rodo, kad sveikatos sistema yra nepajėgi apsaugoti medicinos darbuotojus nuo psichologinio teroro darbe.

Štai visai neseniai internetiniai portalai mirgėjo su antraštėm ,,Prisidirbo medikė: greitosios pagalbos darbuotoja pas ligonį atvyko visiškai girta“, ,,Su 3,57 prom. į iškvietimą atvykusi medikė šokiravo paciento žmoną: „Įėjo savomis kojomis, o juk sako, kad 4 prom. – mirtina dozė“ ir kt.

Iš tikrųjų, tai ne pirmas kartas, kai žiniasklaidoje ar socialinėje medijoje pasirodo informacija apie neblaivius gydymo įstaigos darbuotojus, kurie atlieka darbo funkcijas. Aišku, tokie darbuotojai iš karto yra atleidžiami iš darbo, tačiau neramina, tai, kad tokie atvejai vis kartojasi.

Visgi tai yra labai atsakingas darbas, nuo kurio priklauso žmogaus gyvybė.

Iš esmės, sveikatos ministerijos atstovai turėtų imtis griežtų priemonių, kad tokių atvejų neliktų, kadangi tokie įvykiai gali turėti tragiškų pasekmių.

Naujausias Klaipėdos ligoninių skandalas sukrėtė ne tik visuomenę, tačiau ir privertė pradėti gydymo įstaigos vidinį tyrimą. Per medikų aplaidumą, nenorą suteikti medicininės pagalbos įvyko skaudžios tragedijos - gyvybės neteko du pacientai. Ir vėl gydymo įstaigos kratosi atsakomybės ir neprisiima kaltės.

Apmaudu, kai nuvykęs pacientas į gydymo įstaigą negauna medicininės pagalbos ir yra išsiunčiamas į namus.

Tai patvirtina aukščiau jau išdėstytą poziciją, jog sveikatos sistema yra ,,supuvusi“. Įdomu tai, kad besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai ir jų atstovai nesugeba sutvarkyti gydymo įstaigose įsišaknijusių problemų. Iš esmės laikui bėgant Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema tik blogėja. 

Problemos metai iš metų yra tos pačios, nepasikeitusios. Ar ateityje bus galima pasitikėti medicinos darbuotojais?

Apibendrinant galima teigti, kad straipsnyje paminėti gydymo įstaigas sukrėtę skandalai yra tik maža dalis iš to, kas įvyko per pastaruosius kelerius metus.

Verta paminėti, kad gydytojų trūkumas Lietuvoje yra opi problema, gydytojų darbo krūviai yra milžiniški, pacientams tenka laukti eilėse pas gydytojus daugiau nei kelis mėnesius, o vyraujantis mobingas dar labiau suprastina paslaugų kokybę ir alina darbuotojų psichologinę būseną.