Karybos ekspertai: Ukrainai teks gelbėtis pačiai ir kurį laiką gelbėti mus

PERSILAUŽIMĄ KARE GALIMA PASIEKTI TIK VIENU BŪDU.

Geopolitinė padėtis

Kai po Džidoje vykusio 40 šalių „taikos“ susitikimo daugelis ekspertų, kalbėtojų ir kitų politpatologų tryško džiaugsmu dėl reikšmingų politinių pasiekimų, mes labai skeptiškai vertinome bet kokias kalbas apie Saudo Arabijos, juo labiau, Kinijos ar Indijos norą prisidėti prie tikros taikos, Rusijos izoliacijos ar bent jau humanitarinių krizių, sukeltų pasaulyje dėl teroristų Maskvoje veiksmų, suvaldymo.

Sulaukę daug kritikos dėl politinio neišmanymo, mes ir toliau laikomės argumentais, o ne emocijomis paremtos analizės, sakančios, kad Džidos susitikimas iš esmės baigėsi dideliu šnipštu – jokio bendro pareiškimo, jokių konkrečių priemonių ar veiksmų plano.

Netgi bendrų pozų, kuriose ant kostiumais ir suknelėmis aprengtų politinių modelių kūnų, šypsosi kruopščiai prižiūrėtos ir sušukuotos selfiams skirtos užmautos galvos.

Paskutinis voliotas argumentas, esą kalbantis apie didelę sėkmę arabų karalystėje, buvo Ukrainos ir Vakarų šalių pasiektas pietų pasaulio šalių palenkimas demokratijų link.

Tačiau ir šis dūžta lyg prasto stiklo karoliukas į realybės uolą. Indija, neoficialiomis žiniomis, nusprendė nepakviesti Ukrainos į 2023 m. rugsėjo 9-10 d. Naujajame Delyje vyksiantį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą. Į šį susitikimą tačiau yra pakviesti 9 šalių, kurios nėra nuolatinės G20 narės, atstovai.

Maža to, sprendžiant iš aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių sąrašo, paskelbto G20 interneto svetainėje (https://rb.gy/2ge8m), į dalyvių sąrašą įtrauktas teroristinės Rusijos fiureris Putinas. Iš abrozdėlio, kuriame nupaveiksluotas tarptautiniu mastu paieškomas nusikaltėlis, žvelgia sulysęs Rusijos caras. Šalia jo patalpinti ministrai pirmininkai Justinas Trudeau (Kanada), Rishi Sunakas (Jungtinė Karalystė), Anthony Albanizas (Australija), Fumio Kishida (Japonija), Giorgia Meloni (Italija), Narendra Modi (Indija), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir kiti žinomi pasaulio lyderiai ar asmenys, tikintys, kad tokiais yra.

Taip pat jau dabar yra žinoma, kad pagrindiniai G20 atstovai prieš susitikimą neranda bendros kalbos dėl aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo. Greičiausiai, Indija taps pirmąja G20 šalimi nare, kuri nuo 2008 m. jo iš viso nepateiks.

Užkulisinėmis žiniomis, JAV ir sąjungininkai primygtinai reikalauja, kad galutiniame pareiškime būtų primintas Rusijos karas prieš Ukrainą, tačiau Maskva ir Pekinas tam griežtai priešinasi.

O ir pati Indija siekia išlikti neutralia, išbalansuoti ant politkorektiškumo ribos, tik ne dėl to, kad nežino, ką pasakyti apie Rusijos karą prieš Ukrainą, bet dėl to, kad nenori erzinti Vakarų atvirai paremdama karo nusikaltėlius Maskvoje.

Bet jei norite smerkti Indiją, neskubėkite. Politiniai pareikšimai, kad ir kokie būtų (ne)svarbūs, karo eigos Ukrainoje pakeisti negali. Persilaužimą kare galima pasiekti tik vienu būdu: tiekiant Ukrainai dešimtis kartų daugiau ginkluotės, įrangos, technikos nei tai yra daroma dabar ir kartu dislokuojant jos teritorijoje taikdarių pajėgas.

Tačiau visas pasaulis, ne Indija, yra nepasiruošęs to padaryti ir, deja, būsime labai atviri, nedarys to artimiausiu metu.

Ukrainai teks gelbėtis pačiai. Ir dar kažkurį laiką gelbėti mus. Šį laiką būtų gerai panaudoti kasdien, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę realiai stiprinant mūsų gynybinius pajėgumus.

Taip, kaip kiekvienas mokam ir galim, nežiūrint į politiškai neįgalius, bevalius duobagyvius, kurie užima reikšmingas pareigas valdžioje ir padedant visiems, kas iš tikro daro žingsnius mūsų apginamumo ir pasirengimo duotį atkirtį priešui link.

Tik realūs veiksmai gali veikti kaip atgrasymas, ne keverzonės powerpoint skaidrėse.

Reikšmingi postūmiai

Šiąnakt Rusija surengė plataus masto oro ataką prieš Ukrainos vakarinį Lvivo regioną ir šiaurės vakarinį Voluinės regioną, per kurią nukentėjo keli pastatai, buvo sužeisti žmonės ir teko evakuotis.

„Daug raketų buvo numušta, tačiau Lvive taip pat buvo pataikyta“, – per susirašinėjimo programą „Telegram“ sakė miesto meras Andrijus Sadovijus ir pridūrė, kad buvo duotas nurodymas evakuoti bent vieną degantį daugiabutį namą.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad, preliminariais duomenimis, antradienio ataka buvo didžiausia oro ataka Lvivo regione nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėn.

Per Rusijos oro antskrydį Volynės srityje esančiame Lucko mieste taip pat nukentėjo verslo įmonė ir buvo sužeisti mažiausiai du žmonės.

Be to, mažiausiai vienas žmogus taip pat buvo sužeistas per Rusijos puolimą Ukrainos pietvakariniame Dniepropetrovsko regione, kur nukentėjo viena įmonė ir kilo gaisras, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lisakas.

Tuo tarpu aiškėja pirmadieninio Rusijos išpuolio prieš pietinį Ukrainos Odesos uostamiestį detalės. Į jį teroristai paleido tris bepiločių lėktuvų ir raketų bangas, o Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad per naktines atakas perėmė visus iš oro paleistus ginklus.

Krintančios nuolaužos nuo perimtų 15 dronų „Shahed“ ir aštuonių raketų „Kalibr“ apgadino gyvenamąjį namą, prekybos centrą ir švietimo įstaigos bendrabutį mieste, sakė Odesos gubernatorius Olehas Kiperis. Du prekybos centro darbuotojai buvo paguldyti į ligoninę.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas priekaištavo kritikams, kurie teigia, kad 2,5 mėnesio trunkantis (kontr)puolimas, kuriuo siekiama išstumti Rusijos pajėgas iš okupuotų Ukrainos teritorijų, turėtų vykti greičiau.

Ukrainos kariuomenė neketina įsitraukti į akivaizdžius „didelio masto mūšius“ su rusais operacijai judant į priekį, sakė Podoliakas X platformoje, anksčiau žinomoje kaip „Twitter“.

Jo teigimu, tikslas yra dalimis ir sistemingai naikinti „priešo kariuomenės pajėgumus: jos logistiką, techninį potencialą, karininkus ir personalą“.

Pasikartosime ir apibendrinsime: žmonėms, visokio plauko karyboms ir krepšinio žinovams, esantiems toli nuo fronto linijos ir neturintiems supratimo, kas joje vyksta, gali atrodyti, kad ukrainiečiai labai jau ilgai niekaip negali išlaisvinti okupuotų teritorijų ir išgarinti driskių nuo savo žemės.

Realybėje gi, ukrainiečiai susiduria su priešu, kuris turėjo laiko pasiruošti gynybai, prisitaikė prie esamų karo sąlygų, ir turima karine technika gerokai lenkia gynėjus.

Trumpai

Kinijos gynybos ministras Li Shangfu lankosi Rusijoje ir Baltarusijoje, taip rodydamas paramą šioms šalims, kurias Vakarai siekia izoliuoti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Li pirmadienį išvyko į šešių dienų kelionę, kurios metu jis sakys kalbą Maskvos tarptautinio saugumo konferencijoje ir susitiks su Rusijos ir kitų šalių gynybos lyderiais, pranešė Gynybos ministerija savo socialinės žiniasklaidos paskyroje, cituodama atstovą spaudai pulkininką Wu Qian.

Prastos žinios, deja.

Lenkijos saugumo institucijos pirmadienį pranešė, kad du Rusijos piliečiai buvo suimti dėl įtarimų skleidus Rusijos samdinių grupės „Wagner“ propagandą.

Vidaus saugumo agentūra (ABW) pranešė, kad šie vyrai veikė Rusijos slaptųjų tarnybų vardu ir Varšuvoje bei Krokuvoje platino lankstinukus, raginančius prisijungti prie samdinių.

Abu asmenys, įvardyti tik kaip Aleksejus T. ir Andrejus G., už savo darbą turėjo gauti maždaug 5 000 JAV dolerių ekvivalentą, teigė agentūra.

Jie buvo suimti penktadienį dėl įtarimų dirbus užsienio žvalgybos agentūrai ir dalyvavus teroristinių tikslų turinčioje organizuotoje grupėje. Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kiek tokių „vyrų“, perėję nesaugomą mūsų su Rusija sieną per Šešupės upelį veikia Lietuvoje nesugaunami, nežinia.

Rusijos rublio kursas pirmadienį pasiekė žemiausią vertę nuo pirmųjų karo Ukrainoje savaičių.

Tai paskatino Rusijos centrinį banką antradienį paskelbti apie neeilinį posėdį, kuriame bus peržiūrėta pagrindinė palūkanų norma, todėl padidėjo tikimybė, kad bus padidintos skolinimosi išlaidos, kurios palaikytų silpnėjantį rublį.

Rusijos valiutos kursas peržengė 101 rublio už dolerį ribą, tęsdamas nuo metų pradžios daugiau kaip trečdaliu sumažėjusią vertę ir pasiekdamas žemiausią lygį per beveik 17 mėnesių. Po centrinio banko pranešimo rublis šiek tiek atsigavo.

„Islamo valstybės“ grupuotė vis dar turi nuo 5 000 iki 7 000 narių Sirijoje ir Irake, o jos kovotojai šiandien kelia didžiausią terorizmo grėsmę Afganistane, teigia Jungtinių Tautų ekspertai.

Sankcijų kovotojų grupuotei, dar žinomai arabišku akronimu „Daesh“, taikymą stebintys ekspertai teigė, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį IS keliama grėsmė išliko „daugiausia didelė konfliktų zonose ir maža nekonfliktinėse teritorijose“.

Ekvadorą sukrėtus precedento neturinčiam smurtui, pirmadienį nužudytas dar vienas politinis lyderis, taigi per pastarąsias keturias savaites buvo nužudyti trys politikai, įskaitant kandidatą į prezidentus.

Buvusio prezidento Rafaelio Correos partijos „Revolución Ciudadana“ vietinio lyderio Pedro Brioneso nušovimą patvirtino sekmadienį vykusių neeilinių prezidento rinkimų favoritė ir tos pačios partijos narė Luisa González.

Smurtas tęsiasi ir Afrikoje, Etiopijoje. Pirmadienį, Amharos regione per oro antskrydį perpildytoje miesto aikštėje žuvo mažiausiai 26 žmonės, o daugiau kaip 55 buvo sužeisti, pranešė aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas.

Vietos milicijos nariai konfliktuoja su Etiopijos kariuomene dėl pastangų jas išformuoti, o praėjusią savaitę kariuomenė jėga užėmė pagrindinius Amharos regiono miestus.