Karybos ekspertai: naujieji ukrainiečių jūrų dronai – siaubas okupantų įguloms
Geopolitinė padėtis
Po pakartotino Kyjivo smūgio Rusijos tanklaiviui Juodojoje jūroje, teroristai Kremliuje surengė oro smūgius Ukrainoje. Nukentėjo kraujo perpylimo centras ir aeronautikos gamykla.
Išpuoliai vėlai šeštadienį buvo surengti tuo metu, kai Saudo Arabijoje vyko 40-ies šalių, įskaitant Kiniją, Indiją ir Jungtines Valstijas, aukšto rango pareigūnų derybos dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išpuolį prieš kraujo perpylimo centrą Kupjanske Charkivo srityje pavadino „karo nusikaltimu“ ir sakė, kad „yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“.
Pasak jo, Rusijos pajėgos per ataką panaudojo „valdomą aviacinę bombą“ ir pridūrė, kad įvykio vietoje gelbėtojai gesina gaisrą. „Šis karo nusikaltimas viską pasako apie Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu kitas taikinys – aeronautikos objektas – priklausė bendrovei „Motor Sich“, gaminančiai lėktuvų ir sraigtasparnių variklius bei kitus komponentus.
Objektas yra netoli Chmelnyckio miesto Vakarų Ukrainoje, maždaug už 300 km į pietvakarius nuo Kyjivo.
Teroristinei Rusijai toliau vykdant karo nusikaltimus, Saudo Arabijoje susirinkę šalių atstovai sunkiai rado bendrą kalbą. Nors daugelis kalbėtojų pabrėžė, kad turi būti atkurta taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka, tačiau nebelieka vilties, kad bus apskritai sutarta dėl kokio nors galutinio pareiškimo teksto.
Europos Sąjungos pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad po susitikimo nebus bendro pareiškimo, tačiau teigė, kad Saudo Arabija pateiks tolesnių derybų planą.
Tarp jų – darbo grupių tokiems klausimams, kaip pasaulinis aprūpinimas maistu, branduolinė sauga ir kalinių paleidimas, aptarti sudarymas.
Pareigūnas apibūdino derybas kaip teigiamas ir sakė, kad buvo „sutarta, jog pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui turi būti bet kokio taikos susitarimo pagrindas“.
Tačiau mums šis susitikimas visai neatrodo pozityvus. Kinija ir Indija nuo plataus masto karo pradžios palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Rusija ir atmetė raginimus šiame susitikime pasmerkti Maskvą dėl karo.
Abi šalys taip pat padidino rusiškos naftos importą.
Prie šių viena su kita konkuruojančių ir net priešiškų valstybių, į Rusijos palaikytojų glėbį supuolė ir kitos dvi BRICS šalys – Pietų Afrika ir Brazilija.
Žinoma, gerai, kad pasaulio šalys bando kalbėtis tarpusavyje, o į savo pokalbius nebekviečia teroristų ir karo nusikaltėlių.
Toks žingsnis yra aiški strateginės komunikacijos žinutė tiek Kremliui, tiek ir kitoms pasaulio šalims. Nerimą ir susirūpinimą mums kelia vis mažesnis sutarimas dėl nerimo ir susirūpinimo išreiškimo vertinant Rusijos veiksmus.
Reikšmingi postūmiai
Šiandieną ryte pasirodė pranešimai apie smūgius Kerčės tiltui. Nepatvirtintais duomenimis, visas eismas tiltu yra uždarytas. Atrodo, kad ukrainiečiai sukūrė, sėkmingai išbandė ant tanklaivio, o dabar savo naujaisiais povandeniniais jūriniais dronais atakuoja driskių geldas ir pagrindinę logistinę arteriją.
Turimais duomenimis, naujasis jūrų dronas gali nešti iki 13 kg sprogmenų, yra varomas elektriniais varikliais ir kelia siaubą okupantų įguloms.
47-a driskių tankų divizija šturmuoja Novoselivskės kaimą Kremenos – Kupjansko kelio pakraštyje. Ukrainiečių gynėjai sako, kad šį kaimą okupantai bando užimti jau metus laiko. Nesėkmingai.
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad okupantai per parą surengė daugiau kaip 60 oro smūgių, 20 iš jų – raketomis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir karinių oro pajėgų aviacija likvidavo 12 sparnuotųjų raketų „Kalibr“.
„Taip pat okupantai atliko 68 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į ukrainiečių kariuomenės pozicijas ir gyvenvietes“, – teigiama pranešime.
Iš viso nuo visaverčio karo pradžios Ukrainos oro erdvėje jau buvo likviduotos 1 347 Rusijos sparnuotosios raketos ir 4 116 operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių.
Trumpai
Maskva šeštadienį pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai penktadienį vėlai vakare Juodojoje jūroje netoli Krymo Ukrainos jūrų dronai smogė Rusijos tanklaiviu.
Kremlius griežtai pasmerkė tai, ką laiko Ukrainos „teroristiniu išpuoliu“ prieš civilinį laivą Kerčės sąsiauryje, sakė Rusijos užsienio teroro reikalų ministerijos triūbelė Marija Zacharova.
Juokdariai, karo nusikaltėliai ir teroristai valdo vis giliau į srutų duobę skęstančią šalį.
Filipinų kariuomenė sekmadienį pasmerkė Kinijos pakrančių apsaugos laivą, kuris „perdėtai ir įžeidžiančiai“ panaudojo vandens patranką, kad užblokuotų filipiniečių aprūpinimo laivą, gabenantį naujus karius, maistą, vandenį ir degalus į Filipinų okupuotą atolą Spratlio salose Pietų Kinijos jūroje.
Šeštadieninis įvykis prie Antrojo Tomo Atolo buvo naujausias seniai besitęsiančių teritorinių konfliktų, kuriuose dalyvauja Kinija, Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Taivanas ir Brunėjus, paūmėjimas.
Ginčai Pietų Kinijos jūroje, kuri yra vienas judriausių pasaulio jūrų kelių, jau seniai laikomi Azijos židiniu ir subtilia Jungtinių Valstijų ir Kinijos priešpriešos regione lūžio linija.
Kuo galingesni ginklai, kuo pažangesnė technologija sukuriama žmonių rankomis, tuo silpnesnis – paradoksalu – žmonijos atstovų protelis, vedantis į ginčus, konfliktus, beprasmius karus ir žudynes.
Šimtai tūkstančių katalikų šeštadienį deginant saulei vėsinosi purškiamu vandeniu, ventiliatoriais ir improvizuotomis palapinėmis didžiulėje, pavėsio neturinčioje lauko aikštelėje Lisabonoje, kur popiežius Pranciškus vakare dalyvavo Pasaulio jaunimo dienose – dideliame jaunų katalikų susirinkime, kuris kas dvejus trejus metus vyksta vis kitame mieste.
Šeštadienį temperatūra Lisabonoje siekė 38 C, tačiau, valstybinės meteorologijos agentūros duomenimis, sekmadienį, paskutinę Pranciškaus vizito dieną, ji turėtų pakilti iki 41 C.
Indijos kosmoso agentūra pranešė, kad „Chandrayaan-3“ įskriejo į Mėnulio orbitą. Erdvėlaivis su orbitiniu aparatu, nusileidimo aparatu ir roveriu pakilo liepos 14 d.
Nusileidimo modulį ir roverį ant Mėnulio paviršiaus bus bandoma nutupdyti rugpjūčio 23 arba 24 d. Jei tai pavyks, Indija taps pirmąja šalimi, išsilaipinusia netoli mažai ištirto Mėnulio pietinio ašigalio.
Indija demonstruoja Kinijai, kad ji yra pirmoji pasaulio jėga ne tik žmonių skaičiumi, bet ir technologija.
Šė Korėjos lyderis riebuilis Kimas apžiūrėjo pagrindines šalies ginklų gamyklas, įskaitant artilerijos sistemų ir branduolinius užtaisus galinčių nešti balistinių raketų paleidimo raketų gamyklas.
Jis pažadėjo paspartinti pastangas didinti kariuomenės ginkluotę ir karinę parengtį, sekmadienį pranešė nudriskusių komunistų valdomos šalies žiniasklaida.
Įtampa Korėjos pusiasalyje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus, nes Šė Korėjos raketų bandymai ir bendros JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos, kurias Kimas vadina invazijos repeticijomis, intensyvėja.
Lietuvoje
Šalį skandina liūtys. Tikros ir dezinformacinės. Portalai ir portaliukai cituoja Kremliaus parengtas žinutes, solidūs ekspertai ir politikai kaip susitarę jas atkartoja, jų pagrindu diskutuoja, dėlioja „už“ ir „prieš“.
Baiminamasi „Vagnerio“, kuris yra neva ir nevaldomas, ir nepriklausomas nuo Maskvos. Žaibų nutvieksti akių vyzdžiai stebi vienas kitam siuntinėjamus atvaizdus su pozuojančiais „muzikantais“ prie Lietuvos ir Lenkijos sienos.
„Faktų“ ištroškę tautiečiai skaito, klauso ir žiūri „patikimus“ neva Rusijos opozicionierių kanalus, diskutuoja tarpusavyje ir taip dar giliau, dar labiau springsta informaciniu mėšlu.
Tikrąjį jį, neabejotinai, jei ir nenuplovė šios nakties liūtys, nuplaus kitos.
„Telegram“ kanalų mėšlo, platinimo asmeninėse paskyrose ir šimtus tūkstančių sekėjų renkančiuose portaluose, nenuplaus net ukrainiečių už mus liejamas kraujas.
2023 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienį, padarytame vaizdo įraše matyti, kaip jūrų dronas artėja prie Rusijos tanklaivio Juodojoje jūroje.
Pasak Rusijos pareigūnų, Ukrainos dronai pataikė į Rusijos tanklaivį Juodojoje jūroje netoli Krymo. Šis smūgis buvo antras per vieną dieną. (AP nuotr.)
Rašyti komentarą