Kam skambina Lukiškių varpai?

Be jokios asmeninės ir net kolektyvinės atsakomybės...

Per savo praktiką versle esu susidūręs su galybe sukčių bei apgavikų. Ir kai demaskuoti jie pareikšdavo, kad sutinka išeiti iš darbo, aš niekada nesutikdavau: pirmiau jie privalėdavo kompensuoti padarytą žalą bendrovėms, ir tik tada spręsdavau - paleisti juos į laisvę ar atiduoti į teisėtvarkos rankas?

(Dažniausiai paleisdavau, nes šiais laikais priduoti prokurorams bei teisėjams nusikaltėlius yra sunkiau, nei atiduoti kam reikia „viskio" dėžutę, kurios turinio jau šešerius metus mūsų pareigūnai neišgali iššifruoti.)

Todėl drįstu teigti, kad valdantieji, girdėdami pasiūlymus jiems atsistatydinti, tik trina iš džiaugsmo rankas ir dar smagiau taško mūsų pinigus, kol dar jų neatstatydino. Juk ne paslaptis, kad po rinkimų, skirstant ministrų portfelius, partijoms kur kas svarbiau ne būsimųjų ministrų kompetencija, o kiek kuri ministerija ar žinyba gaus milijonų iš ES ir ar užteks jiems įžūlumo pinigus paskirstyti taip, kaip reikia.

Be jokios atsakomybės! Todėl nenustebsiu, jeigu, pasibaigus ES milijonams ir išgramdžius iždo dugną, PIŠ ar ŠTIŠ pati pareikš apie atsistatydinimą, beje, „vykdydama Tautos valią".

Mano galva, jie jau šiandien visi iki vieno turi žinoti apie savo atsakomybę, todėl mes privalome reikalauti, kad būtų suskaičiuotas kiekvienas ištaškytas centas.

O kol visi nuostoliai nebus nustatyti ir su kreditais atsiskaityta, nusikaltėliai valdžioje ir net be valdžios neturės teisės palikti Lietuvos, kol nebus patraukti asmeninėn atsakomybėn.

Tas pats lauktų ir jų parankinių: tiek žiniasklaidos atstovų, tiek viešųjų ryšių specialistų, o ypač - stebukladarių „tarpininkų", kurie rusiškas dujas paverčia „norvegiškom" arba „Made in USA", baltarusišką elektrą - „latviška", o lenkiškas vištas - „lietuviškom".

(Dievaži, ne Šimonytę ir ne Dobrovolską turėjau galvoje - informacija Valinskui.)

Tikiu, kad jau ne vienas, pasipelnęs prie lovio, yra susikūręs sau rojų ne tik per Bahamų bei Kipro ofšorus, ir gali sau leisti spjauti į Lietuvos ateitį.

Panašiai, kaip paspruko nuo juridinės atsakomybės bumgarneris po „Mažeikių naftos" aferos ar kuperis su frykliu po „Snoro" užgrobimo.

Valdantieji turi suvokti, kad žmonės nebe akli ir neleis jiems eilinį kartą „nusiplauti" su išgrobstytu tautos turtu bei pinigais.

Bet kuris doras teisininkas gali paliudyti, kad tik atsakomybės neišvengiamumas prevenciškai pristabdo finansinių nusikaltėlių apetitą.

Nes, kaip matome, šiandien valdantieji taško milijardus nesislapstydami ir su pasitenkinimu.

Akivaizdžiai, laikydami mus veršiais ar kvailomis avelėmis.