Kad politikai meluoja, jau nieko nebestebina, kad jie neatsimena, ką meluoja, taip pat nebestebina

Štai kaip 2019 metais pasisakė konservatorių ruporas Vytautas Sinkevičius apie buvusio ministro ir seimo nario Juozo Bernatonio galimybes užimti Konstitucinio teismo teisėjo pareigas:

„Politikai apskritai neturėtų būti siūlomi į Konstitucinio Teismo teisėjus, ypač tie, kurie yra politiškai angažuoti.

Juk rizikuojama sugriauti pasitikėjimą teismu.

Visuomenė gali tiesiog nepasitikėti tokiu teismu.

Kaip Konstitucinio Teismo teisėju tapęs politikas nagrinės savo anksčiau priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai, už kuriuos jis balsavo. Jis neturės tiesiog darbo“.

O štai kaip 2023 metais premjeras paaiškinio, kodėl Stasiui Šedbarui, tiesiai iš seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų nutūpusiam į KT teisėjo kėdę tokie patys reikalavimai negalioja:

„O kad būtų taikomas atšalimo laikotarpis viešoje praktikoje, taip, kaip čia tą praktiką buvo suformavęs ekscelencija prezidentas ir jo patarėjai kai kuriems buvusiems ministrams ir pritaikęs, tai aš nemanau, kad tai yra gera praktika.

Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose, kad mes vis juos galėtume nešti pagulėti ant kažkokio ten, nežinau, ledo maišo metus ar du ir paskui prisiminę iš ten išsitraukę, bandyti įkalbinti grįžti į kažkokį viešą darbą”.