Jolanta Blažytė: Vietoje atsakymų kol kas girdisi tik tas infantiliškas mūsų UR ministro „noliu noliu noliu“

Taigi mūsų didysis Gabrielius jau užaugo ir savo norais jau šantažuoja nebe savo senelį, o visą Lietuvą ar net visą Vakarų pasaulį.

Dabar Gabrielius nori, kad Lietuva nugalėtų Putiną.

Tam tikslui Gabrielius nori įvesti gynybos mokestį. Gabrieliaus aplinkos patriotai, turbūt, šiuo atveju galvoja: va nusipirksim dar kelis papildomus tankus ir duosim mirtiną smūgį – ir Putinui Ir Kinijai.

Tiesa, socialdemokratai siūlo šį mokestį pakeisti papildoma Valstybės skola, kuri būtų sukurpta skolinantis vidaus rinkoje.

 Na, mes jau žinome, kad socialdemokratai turi tą keistą įprotį visą konservatorių partijos pasiūlytą pelėsį įvynioti į blizgantį popierėlį.

Bet toliau – vėl apie Gabrieliaus norus.

Taigi Gabrielius dar nori kad Vakarų pasaulis darytų taip, kaip nori Gabrielius. O Vakarų pasaulis nori kitaip, nei Gabrielius. Vakarų pasaulis, o konkrečiau JAV ir Vokietija atvirai stumia Ukrainą į derybas su Rusija.

Tuo tarpu Gabrielius voliojasi ant žemės, ups, sėdi LR ministro kėdėje ir rėkia, kad Vakarai dėl tokio sprendimo sulauks naujojo Perl Harboro.

Beje, reikia pripažinti, kad Gabrielius šiame rėkime nėra vienišas – kartu su juo rėkia ir karo pramonės lobistai, kuriems kiekvienas Gabrielius ir kiekviena karo kurstytoja Dalia (buvusi LR prezidentė) atlieka pinigų spausdinimo mašinėlės funkciją.

Tik keletas skaičių: Geopolitinių prognozių centro Geofor pateikė duomenis apie didžiausių pasaulyje ginklų gamintojų finansines naujas. Lockheed Martin ( gamina F-16 naikintuvus) šiais metais akcijos išaugo 40 proc Raytheon (Patriot sistemos) – 15 proc; Northrop Grumman – 40 proc.

Pasaulinės karo išlaidos praėjusiais metais pirmą kartą istorijoje viršijo du trilijonus dolerių.

(Na, kiek tonų žmonių kraujo buvo išlieta, statistika neskaičiuoja).

Karo lobistas ir Bramer Group vadovas D. Bramer – tiesiai šviesiai ir konkrečiai: „Amerikiečiai neturėtų labai pergyventi dėl JAV Ukrainai ir Izraeliui teikiamos karinės pagalbos ginklais.

Į minėtas šalis siunčiama seno pavyzdžio ginkluotė, ir tokiu būdu Amerika atsinaujina savo ginklų arsenalą, pasenusią karinę įrangą pakeisdama modernesne.

Kiekvienas pagalbos paketas padeda mums kurti darbo vietas ir vystyti karo pramonę“.

https://www.youtube.com/watch?v=jJ4MhTg3G7Q

Dar karo pradžioje Indijos mistikas Sadhguru pateikė dvi pagrindines karo naudas: 1. Karo pramonės ir ekonomikos įsukimas; 2. Įtakingų personų galimybė pabūti reikšmingiems ir pasifotkinti karo fone.

Taigi, gaunasi taip, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai turės galimybę papurtyti savo kišenes vardan dviejų tikslų: - Vardan karo pramonės akcijų pastiprinimo; - Vardan Gabrieliaus „noliu noliu“.

Tuo tarpu vargšai ukrainiečiai dėl šių minėtų tikslų turės galimybę sutempti į frontą dar likusius gyvus pensininkus ar net nėščias moteris (taip, tai faktas – apie tai keliu video į savo telg-ram).

Bet ką daryti, jei Gabrielius to nori.

Ir karingoji Dalia to nori...

Dar karo pradžioje citavau savo mėgstamą Toronto universiteto klinikinį psichologą Jordan Peterson.

Ach, kiek tada buvo klykimo iš to „noliu noliu“ vaikų darželio.

Tada, atsimenu, minėto darželio dailininkai vos spėjo piešti man lipdomas „vatnikės“ etiketes.

Pakartosiu J. Peterson mintis iš naujo, gal šį kartą girdinčių bus daugiau – kaip ne kaip girdėti ne realybę, o savo iliuzijas ir vaikų darželio norus yra gana pavojinga.

Ir Ukraina už šį girdėjimą užsimokėjo savo krauju.

Kartoju Jordan Peterson išsakytas mintis: „1990 metais mes turėjome puikią galimybę susitaikyti su Rusija visiems laikams.

Tačiau pasinaudojome šia galimybe taip blogai, kaip tik sugebėjome. Ir už tai dabar mokame didžiulę kainą.

Vienas Dievas težino, kaip dabar reikės srėbti tą košę, kuri užvirė Ukrainoje.

Žinote, aš niekaip negaliu suprasti, koks yra galutinis šio karo tikslas.

Aš kalbėjau su dauguma karo kurstytojų Baltuosiuose rūmuose. Ir jie sako štai ką: „ jeigu JAV gali išleisti keletą dešimčių milijardų dolerių (nors dabar ši suma išaugo kelis kartus) tam, kad nusilpninti Rusijos armiją, tai yra gera investicija“.

Man šita teorija kelia daug abejonių: ar galima teigti kad silpna branduolinė valstybė yra mažiau pavojinga už stiprią branduolinę valstybę?

Mano nuomone, būtų kur kas išmintingiau, jei Rusija su Vakarais sudarytų vieningą stiprų frontą prieš Kiniją.

Susidaro įspūdis, kad šį karą išprovokavo karo pramonės interesai.

Dabar pagrindinis karo Ukrainoje naudos gavėjas – ginklų gamintojai, kurie prarado Afganistaną, bet čia pat atrado Ukrainos rinką ir kurie labai norėtų, kad šis konfliktas toliau plėstųsi.

Karo Ukrainoje kurstytojai teigia, kad jie nori Rusijoje pakeisti Putino režimą.

Na ir kas toliau?

Ar mes gausime kažką geriau už Putiną? Su visa Rusijos istorija?

O gal vietoje to Rusija suskils ir branduolinis ginklas atsiras karo lauko vadų rankose? Tai kokią po galais naudą mes gautume iš Putino nuvertimo?

Jūs galvojate, kad mes Rusijoje į valdžią pastatysime tikrą demokratą???

Po galais, kokiu reikia būti naivuoliu, kad tuo įtikėti. Jei peržvelgti visą Rusijos istoriją, kur ten būtų galima rasti bent vieną panašų pavyzdį.

Bet jeigu pažvelgti į blogesnių už Putiną lyderių sąrašą -tai jis labai ilgas“

https://www.youtube.com/watch?v=WG5klNmzKlU

P.S. Niekada nemačiau tame kare nei aiškių tikslų, nei vienalytės ir duobėmis nenusėtos logikos.

Mačiau tik įsiaudrinusią minią, daug vėliavėlių ir nesulaikomai lobstančią karo pramonę bei jos lobistus.

Ir aišku, savo tuščiame reikšmingume paskendusius influencerius bei pinigų rinkikus, ant svetimo skausmo ir ant svetimų kaulų statančius savo „teisuolio“ įvaizdžius.

Mačiau ir matau daug kančios.

Vis dar matau link bedugnės, t.y. link susinaikinimo artėjantį pasaulį.

Ir dabar, kaip niekada anksčiau, suprantu, kad Biblijinė tiesa apie didžiausią puikybės nuodėmę yra tikra tiesa.

Kas gi daugiau, jei ne tas puikybe persunktas lozungas „ach, mes jiems parodysim“ ir infantilo pozicija „jis durnas, aš protingas“ privedė pasaulį prie tokios situacijos, kurioje jis yra dabar?

Klausimų daug, o vietoje atsakymų kol kas girdisi tik tas infantiliškas mūsų UR ministro „noliu noliu noliu“.

Redakcijos prierašas:

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.