Jolanta Blažytė. Dar viena feikinė isterija?

Sky News laidoje jis aptaria ir Steve Koonin knygą, kurios autorius teigia, kad „klimato kaitos“ teorija paremta klaidingais skaičiavimais.

Prof. Ian Plimer, kalbėdamas apie Steve‘ą Koonin‘ą ir apie kitus klimato kaitos isteriją neigiančius mokslininkus, sako: „kai tokie mokslininkai palieka tarnybą vyriausybėje ir pinigais pripumpuotose organizacijose, jie staiga pradeda kalbėti tiesą“.

Ian Plimer‘į taip pat šokiruoja „nulinio išmetamų teršalų kiekio“ idėjos: jeigu mes norime pasiekti tokį tikslą, mes turime nustoti kvėpuoti“

Štai visas interviu Sky News laidoje (vertimas į lietuvių k):

Žurnalistė: Papasakokite, ką Steve’as Kooninas parašė šioje knygoje. Jis teigia, kad viešosios diskusijos apie klimato kaitą ir energetiką vis labiau tolsta nuo mokslo. Jis rašo, kad didelė dalis viešai pateikiamos klimato mokslo informacijos yra pastangos įtikinti, o ne informuoti, o pateiktoje informacijoje nutylimas esminis kontekstas arba tai, kas netinka. Ar jis teisus? Ir ar tai kelia nerimą.

Ian Plimer: Na, iš tiesų įdomu tai, kad kai žmonės palieka tarnybą vyriausybėje, universitetuose ar tokiose mokslinių tyrimų institucijose kaip CSIRO, jie staiga pradeda kalbėti tiesą.

Neįtikėtina, kad kai nesi priklausomas nuo vyriausybės ir mokslinių tyrimų dotacijų, tiesa pradeda imti viršų. Būtent taip ir atsitiko. Taigi turime mokslininką, kuris išnagrinėjo daugybę įrodymų. Ir šie įrodymai – tai ne tik matematiniai atmosferos skaičiavimai ir skaičių pokyčiai, kuriuos ankstesnių kartų žmonės matuodavo, bet iš tikrųjų žvelgiama į visą mokslo spektrą.

Ir kai daugiau nei prieš dešimt metų tai padariau savo knygoje „Dangus ir žemė”, buvo labai aiškiai matyti, kad esame klaidinami. Esame klaidinami informacija, kuri yra arba suklastota, arba konkrečiai ištraukta iš konteksto, kad istorija atrodytų taip, tarsi mus ištiko krizė. Mes nesame krizėje.

Nėra jokios ekstremalios klimato situacijos. Gyvename pačiais geriausiais laikais, kokius tik galima išgyventi Žemės planetoje. Ir esame tokie trapūs, tokie apsaugoti ir tokie turtingi, kad jei kas nors numeta plunksnelę, mes iškart panikuojame.

Žurbalistė: Panašu, kad žmonės beviltiškai trokšta pajusti, kad yra krizė, ir dėl jos nerimauti. Steve’as Kooninas savo knygoje taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viso pasaulio vyriausybės priima trilijonus dolerių kainuojančius sprendimus, remdamiesi tuo, kas laikoma nusistovėjusiu mokslu. Pažvelkite į Džo Baideno praėjusią savaitę prisiimtą naują didžiulį įsipareigojimą mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Ar mes skubame uždaryti ištisas pramonės šakas remdamiesi neišsamiu mokslu?

Ian Plimer: Tai tik dar viena tulpių manija. Tokius dalykus jau esame matę anksčiau. Esame tokie turtingi, kad galime sau leisti švaistyti didžiulius pinigus. Svarbiausias mokslinis dalykas yra tai, kad niekada nebuvo įrodyta, jog žmogaus išmetamas anglies dioksidas skatina visuotinį atšilimą.

Tik 3% išmetamo anglies dioksido sudaro žmogaus išmetamas kiekis. Likusi dalis yra natūrali, daugiausia dėl vandenynų degazacijos, bei šiek tiek ir dėl ugnikalnių. Taigi, jei norite įrodyti, kad žmonės ir jų išmetamos gyvybės dujos keičia klimatą, tuomet taip pat turite įrodyti, kad natūraliai išmetami 97% visų išmetamų dujų nekeičia klimato.

Į tai niekada nebuvo atkreiptas dėmesys. Visoje šioje klimato isterijoje nuo pat pirmos dienos susiduriame su klaida. Tai neturi nieko bendra su aplinka. Tai neturi nieko bendra su ekologiškumu, išskyrus tai, kad būdamas ekologiškas gauni didžiulę krūvą žaliųjų pinigų. Tai susiję su pinigais. Tai neturi nieko bendro su klimatu. Štai kas vyksta.

Tiesiog pažvelkite į savo sąskaitą už elektrą ir susimąstykite, kodėl šioje šalyje turėjome pigią, patikimą elektrą. Dabar ji labai brangi. Dabar dėl šios brangios elektros kyla grėsmė jūsų darbui. Tai tikriausiai didžiausia apgavystė, kokią tik kada nors esame turėję.

Galbūt didžiausia apgavystė nuo olandiškų tulpių pamišimo laikų. Tai yra apgavystė. Ji nepagrįsta mokslu. Labai įdomu, kad kai žmonės nėra pavaldūs valdžiai, jie staiga ima kalbėti tiesą. Argi tai nenuostabu?

Žurnalistė: Taip, bet mes kalbame apie mūsų energijos kainas šioje šalyje ir jų poveikį vidutiniam pirkėjui. Dabar girdime spėliones, kad Skotas Morisonas ketina oficialiai patvirtinti „grynojo nulio” politiką iki 2050 m. ir netgi nustatyti drąsesnius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus.

Ką tai padarys mūsų energijos kainoms? Ką tai padarys mūsų pramonei ir gyvenimo būdui?

Ian Plimer: Buvau čia, Sidnėjuje, ir dalyvavau BCA vakarienėje, kurioje kalbėjo Skotas Morisonas ir buvau šokiruotas. Mane sunku sukrėsti, nes savo gyvenime esu matęs nemažai baisių dalykų ir labai gerai žinau kaip veikia pasaulis. Bet čia mes norime nulinio išmetamųjų teršalų kiekio.

Viskas ką noriu pasakyti, yra tai, kad jei norite skatinti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, turite rodyti pavyzdį. Pirmas dalykas – įkvepiate 0,04% anglies dioksido ir iškvepiate 4%. Taigi, jei norite įrodyti, kad esate moralus žmogus, kuris laikosi nulinio išmetamųjų teršalų kiekio principo, nustokite kvėpuoti, nustokite naudoti elektrą, nustokite valgyti maistą.

O jei auginate maistą, jums reikia dyzelino arimui. Jums reikia dyzelino derliui nuimti. Dyzelino reikia ir perdirbimui. Jums reikia dyzelino maistui į miestus atvežti. Jei iš tiesų esate įsipareigoję siekti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, leiskite man pamatyti jūsų gyvenimą, kuriame nenaudotumėte jokio iškastinio kuro, plastiko, elektros ir nekvėpuotumėte. Tai visiškas absurdas.

Žurnalistė: Žinoma, ten sakytų, kad to nedarytumėte. Jie sakytų, kad vis tiek galite išlaikyti savo gyvenimo lygį naudodami baterijas, atsinaujinančius ir kitus energijos šaltinius, kad priimdami šiuos drąsius tikslus nesugriautumėte savo gyvenimo lygio. Sakote, kad tai neįmanoma?

Ian Plimer: Norėčiau pamatyti šalį, kuri tai daro. Vokietija bandė tai padaryti ir susidūrė su rimtomis problemomis. Baterijos veikia kelias minutes. Tai neveikia pramoninėje visuomenėje. Jūsų saulės energija veikia tik dieną, o iš jos gaunamos atliekos yra toksiškos ir naikina aplinką.

O subsidijos, kurios skiriamos saulės ir vėjo energetikai, iš tikrųjų yra tai, dėl ko visa tai daroma. Mes neturime šios paprasta logika pagrįstos alternatyvos energetikai. Mes ją turime remdamiesi subsidijomis. Turbinos sukasi dėl subsidijų, o ne dėl vėjo. Energiją gauname ne dėl vėjo, saulės, o dėl subsidijų.

Taigi, turime grubiai netinkamai valdomą elektros energijos sistemą. Ir ta sistema pagrįsta klaidingai. Klaida yra ta, kad turėdami saulės energiją mažiname anglies dioksido išmetimą. Statydami saulės elektrinę, jūs sukursite daugiau išmetamųjų teršalų, nei sutaupysite. Tas pats su vėjo jėgaine, tas pats su baterijomis. Tai absoliuti apgaulė.

Kadaise turėjome šalį, kurioje buvo pigi ir patikima elektros energija, kurios pagrindą sudarė akmens anglis, o jei norėjote išgauti elektros energiją iš tinklo ir ją naudoti, didžioji jos dalis gaunama iš akmens anglies. Jei norite važiuoti elektromobiliu, tai ne elektromobilis, o automobilis iš anglies.

Mes naudojame iškreiptą kalbą, kad galėtume bandyti įtikinti žmones, jog jie daro kažką moraliai gero, siųsdami šalį į bankrotą. Tai beprotybė. Aš mieliau palaukčiau, kol kuri nors kita šalis turės visiškai žaliąją energiją.

Žurnaliatė: Pritariu jums. Tegul kas nors kitas tai padaro pirmas, o mes galėsime pasekti, jei tas pavyzdys bus įgyvendinamas. Ir, taip, aš esu už tai, kad padarytume savo dalį, bet nesu už tai, kad mūsų šalis bankrutuotų, kad kai kurie žmonės Plimute jaustųsi geriau. Labai ačiū už jūsų laiką.

P. S. čia pat primenu D. Britanijos premjero Riši Sunak “praregėjimą”, kad Covid lockdown’ai atnešė daugiau žalos, nei naudos.

O jeigu kažkada praregėsime, kad tas pats nutiko ir su “klimato kaitos” darbotvarke? Kas už tai atsakys?

Ar tie patys skaičiuotojai, kurie neteisingai suskaičiavo ir karantinų „naudas”?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.