Jolanta Blažytė: Apie valios laisvę

Iš žmonių atimta ne tik žodžio teisė, bet ir teisė į sveiką nuovoką.

Esminis klausimas: tai kur logika? Tie žmonės gi darė viską, ką daryti jiems nurodė valdžia: jie klusniai ir tiesiog „žąsele“ ėjo į marmalizacijos punktus ir marmalizavosi pagal visas „mokslu nustatytas“ instrukcijas.

Jie nešiojo kaukes, laikėsi atstumų ir visų karantino reikalavimų.

Tai už ką valdžia juos taip baudžia?

Bet...

O gal būtent už tai jie ir nusipelnė bausmės?

Čia pat randu ir vieno mąstytojo atsakymą:

„ Didžiausia nuodėmė yra atsisakyti svarbiausio savo sielos turto – valios laisvės. Juk tik jūs ir niekas kitas duodate savo sutikimą tapti auka.

Valios laisvė veikia, kaip koks jungiklis. Jei jūs bijote, kad pasaulis yra pavojingas ir gali prieš jus panaudoti prievartą, tai jungiklis įsijungia ir mirksinti lemputė tarsi sako: „prievartaukite mane, aš leidžiu“. Ir prievarta būtinai ateis.

Tas pats atsitinka, kai jūs sakote: „aš mažas žmogus, nuo manęs niekas nepriklauso, pažiūrėkite, kas aš, o kas jie...“.

Lemputė taip pat užsidega ir tuoj pat ateina kančios, pažeminimas ir sunaikinimas.

Lemputė užsidega ir tada, kai jūs kartu su savo valios laisve atiduodate save kitiems žmonėms, kurie šioje žemėje turi tokias pat teises, kaip ir jūs, bet kažkodėl nusprendė, kad gali jus valdyti savo nuožiūra.“

Ir Kinijoje šiuo metu „mirksi“ gal milijardas raudonų lempučių, įspėjančių visą likusį pasaulį apie pasekmes...

Savosios valios laisvės atidavimo svetimiems pasekmes...

Ši nuomonė buvo paskelbta Jolantos Blažytės asmeninėje feisbuko paskyroje