Inga Ruginienė: „Kaupimas II pakopos privačiuose pensijų fonduose – šimtmečio afera“

Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Ir jeigu nebūsite atidus, nespėsite iš šio proceso pasitraukti, – Jūs nuo liepos būsite „Sodros“ priskirto pensijų fondo klientas be jokios galimybės pasitraukti. Tiesa, galite sustabdyti įmokas, bet tik metams per visą kaupimo laikotarpį. Dar turite laisvę pakeisti fondą, bet už tai reiks susimokėti.

Tuo tarpu negalutiniais duomenimis, II pakopos fondų nuostoliai 2022 m. sudarė beveik 840 mln. eurų. „Išskirtinė, neeilinė situacija“, „karas“, „infliacija“, „ekonominė krizė“ – privačių pensijų fondų atstovų vardijamos priežastys ir patikinimai, kad reikia tik pakentėti, palaukti ir viskas susitvarkys.

Vykdomoji valdžia guodžia, ramina, bet nieko keisti nežada, nors gyventojų pyktis tik auga. „Pasirašiau iš kvailumo, nieko nesupratau, dabar nė už ką nepasirašyčiau“; „Maniau, kad „Sodroje“, kai tam buvo laikas, atsisakiau kaupimo, bet, pasirodo, nepadariau to teisingai, todėl įkliuvau“, - tokie ir gerokai piktesni komentarai plaukia iš žmonių. Jų dar daugės, nes šiemet iki 3 proc. didėja įmokos į privačius fondus dydis. Jeigu gaunate vidutinę algą, privatus pensijų fondas kas mėnesį pasiims beveik 54 eurus. Dar virš 28 eurų už jus fondui perves valstybė.

Vien per 2021 metus pensijų fondams į gyventojų kaupiamąsias sąskaitas „Sodra“ iš viso pervedė virš 0,5 milijardo (517 mln.) eurų, iš kurių 158 mln. eurų – valstybės paskatų dalis, t.y. visų mokesčių mokėtojų pinigai. Jais subsidijuojamas privatus verslas ir remiami tie, kurie kaupia privačiai, o šios lėšos galėtų būti skiriamos dabartiniams pensininkams ar „Sodros” stabilumui užtikrinti. Čia derėtų priminti, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc.

Maža to, gyventojai yra klaidinami, jog praktiškai privalomu tapusiu kaupimu sprendžiama demografinė problema ir kaupiant privačiai esą pensininkai nebebus priklausomi nuo dirbančiųjų skaičiaus. Tiesa yra ta, kad nepriklausomai, kaip kaupsite pensijai, jeigu dirbančiųjų bus mažai, kentės ekonomika. Tad ką Jūs su savo 30 ar daugiau eurų galėsite nuveikti, priklausys nuo darbingų žmonių.

Aukso kasyklos pensijų fondams

Tokią sistemą jau seniau sukritikavo mokslininkai, tarp jų – ir Nobelio premijos laureatai, todėl išsivysčiusios šalys tokios sistemos niekada netaikė. Jos buvo primesto Centrinės ir Rytų Europos šalims. Tačiau to jau atsisakė Vengrija (visai panaikino II pakopos pensijų fondus), Čekija ir Lenkija (čia pensijų fonduose sukauptos santaupos buvo nacionalizuotos ir toliau investuojamos). Nuo 2021 m. sausio 1 d. panašioje pensijų sistemoje korekcijų įnešė ir Estija. Čia prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas, be to, leidžiama pasiimti visus pinigus vienu kartu.

Niekas neabejoja dėl to, jog reikia ruoštis senatvei, kad ši būtų kuo oresnė. Labai gerai, kad valstybė prie to prisideda, bet kam reikia mūsų visų pinigais šerti privačias įmones, kurios neprisiima jokios rizikos? Ši priemonė, liaudyje dažnai vadinam finansine vergove, yra neadekvati ir net, sakyčiau, nusikalstama. Mes tiesiog atidarėme aukso kasyklas pensijų fondams, kurių pusė priklauso bankams (beje, per 9 praeitų metų mėnesius Lietuvoje veikiančių bankų grynasis pelnas buvo 343 mln. eurų). Geresnio biznio ir nesugalvosi: garantuoti, vis augantys pinigų srautai, jokio įdirbio ieškant klientų, jokios baimės juos prarasti ir nulis rizikos! Veikla yra pelninga netgi tada, kai veiklos rezultatai yra prasti, nes pasiimamas vadinamasis administravimo mokestis.

Tuo tarpu ši į neva orią pensiją orientuota sistema, ekonomistų teigimu, net nepasimoka tiems, kas uždirba iki vidutinio šalies darbo užmokesčio. O tokių yra maždaug pusė visų dirbančių žmonių. Dar reikia priminti, kad žmonių sveikata prasta, žmonės, kuriems per 50–55 metų, labai dažnai Lietuvoje tampa neįgaliais, dažniau negu kitose šalyse. Praradę sveikatą ir darbus iki pensijos, jie net neturi galimybės atsiimti tai, ką sukaupė.

Lyginti reikia ne su infliacija, o su atlyginimų augimu

„Žmonės neracionalūs, nesupranta, savanoriškai patys nieko nedarys“, - sako šios ydingos sistemos šalininkai. Žinoma, kai negali sudurtu galo su galu šiandien, apie ateitį labai sunku galvoti. Bet vargu ar supratimo ir racionalumo priduos toks „automatinis“ būdas, kai net nėra visiems aiški tvarka. Ar daug kas žino, kad atsisakius kaupti vėl automatiškai būsite įtraukiami į sistemą kas trejus metus, kol sukaks 40 metų. Maža to, atsipalaiduoti negali ir vyresni darbuotojai, nes žmonės, kurie jau yra kaupimo dalyviai, tačiau 2019 metais neterminuotai sustabdė savo įmokų pervedimą, automatiškai į sistemą įtraukiami kas trejus metus iki 2028 m. Taigi, nuolat turite būti budrus ir sekti informaciją, kad spėtumėte dar kartą atsisakyti to, ko jau esate atsisakę.

Bankų, fondų lobistai (net vadinamoji Pensijų fondų dalyvių asociacija) kasmet suaktyvėja pasigirdus kalboms apie sistemos ydingumą ir populizmu vadina siūlymus ją keisti, kartu diskredituodami „Sodrą“ kaip demografinės krizės atveju esą neįgalią instituciją.

Tačiau populizmu reiktų kaltinti pačius fondų lobistus, kurie savo veiklai  vertinti pasitelkia infliacijos rodiklį parodydami, kad jų veiklos rezultatai ją lenkia. Kaip taikliai pastebėjo profesorius Romas Lazutka, infliacijos rodiklis būtų svarbus, jeigu pensijų fonduose kaupiamas lėšas naudotume nusipirkti šaldytuvui, automobiliui ar pasidaryti remontui. Tuo tarpu kaupiant pensijai rezultatus reikia lyginti su atlyginimų augimu. Ir čia pensijų fondai, anot profesoriaus, beviltiškai pralaimi „Sodrai“. Vidutinis metinis pensijų fondų augimas lyginant su atlyginimų augimu per 19 m. (nuo tada, kai atsirado galimybė kaupti papildomai pensijai) yra 4,7 proc., tuo tarpu „Sodros“ pensijų augimas – 6,5 proc. Be to, „Sodros" pensijos kasmet didinamos, o privati pensijų dalis nebus didinama.

Pasiūlymai

Visų pirma reikia atsisakyti bet kokio prievartos mechanizmo (nuolatinio automatinio įtraukimo į kaupimą kitaip ir nepavadinsi) pensijų kaupimui papildomai. Jau turime prievolę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tad papildomas kaupimas turi būti savanoriškas. Tam reikia arba laipsniškai koreguoti sistemą (kaip Estija) arba ją tiesiog naikinti. Išeitis gali būti profesiniai pensijų fondai, kuriems nustatyto dydžio įmokas moka darbdaviai bei darbuotojai (įmonės arba šakos lygmeniu) ir kurie nėra orientuoti į pelno siekimą. Juolab kad jau yra priimtas Profesinių pensijų kaupimo įstatymas, kuris, deja, neveikia. Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad 2021 m. tik vos 1,2 proc. visų Lietuvos darbdavių prisidėjo prie darbuotojų kaupimo pensijai.

Tad valstybė užuot skyrusi savo paskatų dalį į pelną orientuotiems privatiems fondams galėtų ją pervesti būtent tokioms profesinių pensijų asociacijoms, taip skatindama sveikesnę ir patikimesnę sistemą, kuri jau yra išbandyta Skandinavijos šalyse.

O dar ką valdžia galėtų ir turėtų tikrai padaryti, tai pagaliau sutvarkyti tą „gyvulių ūkį“ (Lietuvoje egzistuoja net 72 mokesčių klasės), kurį sukritikavo ir Pasaulio bankas, bei įvesti realią progresinę mokesčių sistemą visoms gaunamoms pajamoms. Reikia atsisakyti ydingos ilgametės mūsų šalies praktikos, kai mažas ir vidutines pajamas uždirbantieji moka per daug mokesčių, o dideles pajamas gaunantieji – mažai arba ir iš viso išvengia mokestinių prievolių.

Inga Ruginienė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė