Gruzinų rašytojas: Pagrindinė grėsmė Senajam pasauliui - ne Putinas

- Jūsų nuomonė apie dabartinę Vokietijos visuomenę?

- Ką tik kažkoks puolimas prieš Vokietijos kanclerius atsirado - vienas nuėjo pas lagerininkus ir lobistus, kitas su "draugu Volodia" už Europos Sąjungos nugaros bandė kažkokius mahenshaftus ir gesheftus.

Bet dabar ji užspaudė savo uodegą....

Kita Vokietijos bėda, išskyrus prorusiškus kanclerius, yra ta, kad visoms partijoms tenka sudaryti koalicijas ir aljansus iš dažnai viena kitai priešiškų partijų, ir jos blokuoja viena kitos sprendimus.

Pavyzdžiui, dabar vienoje koalicijoje yra liberalai, socialistai ir žalieji. Ir jie, kaip gulbė, krabas ir lydeka, traukia kiekvienas savo kryptimi. Viskas blokuojama ir vėl blokuojama, neįmanoma priimti teisingų sprendimų.

Dėl šios priežasties pusę metų užtruko diskusija "ar duoti tankus Ukrainai", o dabar tiek pat laiko - "Taurus" raketų perdavimo aptarimas.

Ypač uolūs yra "žalieji" - kaip tikri diversantai jie reikalauja 50 mlrd. eurų "klimato apsaugai". Tai juokinga: visiems aišku, kad pagrindinės klimato žudikės yra Brazilija, Rusija, Kinija ir Indija, todėl 50 milijardų mažytei Vokietijai neturės jokios įtakos, pinigus tiesiog iššvaistys visokie "žalieji" aktyvistai.

"Žalieji" labai apsidžiaugė, kai 2015 m. plūstelėjo migrantų minios: "Labai gerai, Vokietija turi tapti daugiakultūrė, kitaip germaniška dvasia mus pastūmėjo į fašizmą. Tegul atvyksta visi, kuriems reikia apsaugos!"

Ir, pasirodo, visiems Žemėje dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia apsaugos. Praėjusio amžiaus vidurio dulkėtoje Ženevos konvencijoje sakoma, kad kiekvienas, kuris savo tėvynėje buvo engiamas dėl "rasinių, lytinių, politinių, seksualinių ar religinių priežasčių", turi teisę gauti prieglobstį Europoje.

"Žalieji" yra ne tik beprasmiški išlaidautojai, bet ir tikri sabotuotojai: dabar, kai Europa karštligiškai ieško išeities iš naujo migrantų antplūdžio, "žalieji" į Viduržemio jūrą siunčia du ar tris gelbėjimo laivus, kurie ištikimai gelbsti laivus su pabėgėliais ir tempia juos į Italiją ar Graikiją, nors niekas jų to neprašo.

Prieita iki to, kad migrantai, matydami europiečių kvailumą, letargiją ir baimę būti vadinamiems ksenofobais, vos išplaukę porą kilometrų į jūrą, tuoj pat duoda SOS signalą šiems provokatorių laivams, Trojos arkliams, kurie skubiai plaukia ten, kad atgabentų į Italiją ar Graikiją dar vieną minią žmonių, kurie jau užplūdo Europą.

Taigi Bundestago dešinioji ranka nežino, ką daro kairioji, tiksliau, žino, bet nieko negali padaryti.

Tai demokratijos žlugimas. Rytai supranta tik jėgą. O tie patys migrantai juokiasi ir tyčiojasi iš vokiečių, kurie jiems staiga duoda butus, pinigus (5-10 vaikų), pašalpas, draudimą, nuomą - gyvenk, kaip nori, valgyk plovas, rūkyk hašišą, ilsėkis, labai pavargai Kandahare ar Namibijoje.

Kodėl jūs tokie laimingi? Todėl, kad europiečiai yra kvailiai. Tokią išvadą daro pasaulis, kurį, deja, sudaro ne tik civilizuotos šalys, tai nuosprendis Europai.

- Pastaruoju metu ne kartą girdėjome, kad jei bus sudarytos paliaubos, Rusija pradės karą Pietų Kaukaze, Moldovoje, Kazachstane ir net Baltijos šalyse. Kokia jūsų nuomonė?

- Pirma, paliaubų nebus. Net jei jie užgrobs visą Ukrainą (o taip, žinoma, neįvyks), jie susidurs su tokia sabotažo, diversijų, partizaninių judėjimų banga, kad svajos persikelti į Mėnulį.

Antra, kaip pradėti kokius nors karus, kai net šiam karui visko neužtenka, prieita iki to, kad iš Afrikos ir Šiaurės Korėjos prašo praėjusio amžiaus ginklų.

O Vakarai jau ne tokie kaip 2008 ir 2014 metais, dabar jie militarizuoti ir mobilizuoti, ginklų pramonė Europoje ir JAV dirba ištisą parą, gamina ne prieškarinius tankus ir "Katiušas", o penktos kartos ginklus.

Trečia, kur jie leis jam iškišti savo kaklą... Kazachstaną globoja Kinija, Moldova yra toli, ji jau praktiškai priklauso Rumunijai, NATO narei. Pietų Kaukazą kontroliuoja azerbaidžaniečių ir turkų kariuomenė.

Baltijos šalys yra NATO narės. Tik kvailys gali manyti, kad gali nugalėti 50 šalių.

- Ką jūs dabar veikiate?

- Tik žurnalistiką. Nuo pirmos karo dienos vedu dienoraščius, kartu rašau esė, jau surinkau apie 200. Kur juos publikuosiu? Nežinau, nesu tam pasiruošęs. Dabar negaliu rašyti prozos: mano byla keliauja į rūpesčių ir nelaimių taupyklę....

Diktatūrinis režimas Maskvoje iš manęs atėmė viską: darbą - jokių studentų, profesiją, pašaukimą, literatūrą. Praradau tą vidinį skaitytoją, į kurį pasąmoningai orientavausi rašydamas.

Dėl pusantrų metų tylos - nė vieno laiško ar žinutės iš Rusijos Federacijos - supratau, kad esu ne "svetimas tarp svetimų", kaip savo straipsnį apie mane pavadino vėlyvasis Toporovas, o "svetimas tarp svetimų".

Ir tai yra teisingas atpildas už tai, kad nerašiau gražia savo tėvynės kalba. Gruzijoje su savo penkiais romanais būčiau visai kitokio statuso nei dabar.

Maskva pasirodė esanti moralinė bedugnė, kurioje žlugo kultūra, Turgenevas ir Buninas, o "rusų pasaulis" per pusantrų metų virto fašistiniu Chaputino pasauliu.

Tiesa, vieną romaną, "Velnio ratas", neseniai išvertė puikus poetas ir vertėjas Šota Jatašvilis, kuris jį vertė pusantrų metų.

Vadinasi, turiu sulaukti 90 metų, kad pamatysiu visus į gruzinų kalbą išverstus romanus ... Aš nesigraužiu, kalbu su gailesčiu ir kartėliu. Aš nerašau prozos.

- Ar yra neišleistų kūrinių? Kaip bendraujate su leidėjais Rusijoje?

- Pusantrų metų - tyla iš redakcijos, kurioje pastaruoju metu publikuoju, pusės. Nors buvo pradėta rengti mano apsakymų knyga ir planuota išleisti "Coca" perleidimą.

Ne tik tyla, bet ir vizualiai jų svetainėje nepasirodė nė vienas mano apsakymas ant viršelio, nors Rusijos Federacijoje literatūrinis gyvenimas verda visu pajėgumu ir savaip: poetai skaito eilėraščius, prozininkai geria, valgo ir linksminasi konferencijose, knygų mugėse ir t. t.

Trumpai tariant, apsimeta, kad viskas vyksta. - Trumpai tariant, jie apsimeta, kad viskas gerai, gražioji markizė.....

Jie turi tokį šūkį: "Gyvenk senuoju būdu, tarsi nieko nevyksta". Patogi stručio pozicija, nors esu tikras, kad rūkomuosiuose šnabždamasi apie beprotiškus RF švilpukus visame pasaulyje.

Bet aš visa tai suprantu. Ši tyla ir mano atmetimas suprantamas - dėl laiškų, straipsnių ir panašių į kažkokius smerkiančius valingus specialąją karinę operaciją.

O niekas nenori eiti į kalėjimą, kur prižiūrėtojai su lazdomis ir šluotomis moko nuteistuosius mylėti tėvynę.

Iš geto kalinių negalima reikalauti maišto - priežiūra ne snaudžia, vaizdas platus, sargybiniai ant bokštų, visi turi vaikų ir žmonų - kaip galima atverti burną?

Šaltinis: Press.lv